Rusijos Federacija (Rusija) – didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.
Istorija
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų žemes, tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis.
XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.
Imperatorienė Jekaterina, valdžiusi 1767-1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos.
XX a. pradžią žymi masiniai neramumai bei sukilimai – 1905 m. revoliucija nuslopinta, 1917 vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio Revoliucija į valdžią atvedė komunistus, 1924 m. sukūrusius naują valstybę Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.
XX a. devintame dešimtmetyje žlugus Tarybų Sąjungai, valstybė skilo į 15 nepriklausomų valstybių, iš kurių Rusijos Federacija didžiausia.
Politinė sistema
Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 4 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – Federacinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 4-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.
Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 gruodžio 8 d.).
Politinės partijos:
Dūmos frakcijos:
Pavadinimas / Narių skaičius / Narių procentas
Vieninga Rusija / 301 / 66,89 %
Rusijos Federacijos Komunistų partija / 47 / 10,44 %
Teisingoji Rusija / 40 / 8,89 %
Liberaldemokratų partija / 35 / 7,78 %
Nepriklausomi nariai / 22 / 4,89 %
Administracinis suskirstymas
Rusijos federacija sudaryta iš 88 lygiateisių federacijos subjektų:
21 respublikos
8 kraštų
47 sričių
2 federacinės reikšmės miestų (Maskva, Sankt Peterburgas)
1 autonominės srities (Žydų autonominės srities)
6 autonominių apygardų
Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos
Rusija formaliai palaiko diplomatinius santykius su 178 valstybėmis ir 140 ambasadų. Rusijos užsienio politikos klausimus sprendžia Prezidentas, o vykdo užsienio reikalų ministras.
Rusija yra G8, Europos Tarybos ir OSCE ir APEC narė, paprastai lyderė regioninėse organizacijose, tokiose kaip NVS, SCO, EurAsEC, CSTO.
Rusijos karines pajėgas sudaro sausumos pajėgos, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos. Dabar šalis turi daugiausia branduolinių ginklų atsargų pasaulyje. Subyrėjus SSRS, Rusijos santykiai su NATO atšilo, tačiau ganėtinai nepastovūs.
Geografija
Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę Eurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi.Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti tundra, taiga, mišrieji ir plačialapių miškai, stepės bei pusdykumės. Šalyje net 23 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir Baikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias ežeras pasaulyje.
Ekonomika
Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).
Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims. 1991 - 1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai - 12 %, kolūkiai - 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno - per pus mažiau. tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.
Demografija
Nors Rusija tarp valstybių užima devintą vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto gyventojų tankumas yra labai mažas - tik 8,3 žm/km2. Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje. Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai Ukrainoje ir Kazachstane.
2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš NVS valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo rusų kalbą. Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių. Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja. Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių. Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti. 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių. Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Rusija yra trečioje vietoje (po Baltarusijos ir Lietuvos).
Etninė sudėtis:
Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys):
79,8 % gyventojų – rusai. Didžiausios tautinės mažumos:
3,83 % - totoriai (5 554 601)
2,03 % - ukrainiečiai (2 942 961)
1,15 % - baškirai (1 673 389)
1,13 % - čiuvašai (1 637 094)
0,94 % - čečėnai (1 360 253)
0,78 % - armėnai (1 130 491).
Tos pačios apklausos duomenimis, lietuvių Rusijoje yra 45 569.
Kalbos:
Rusų kalba yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, angliškai - 6,95 mln., totoriškai - 5,3 mln., vokiškai - 2,9 mln., ukrainietiškai - 1,8 mln., lietuviškai - 49 020 gyventojų.
Religijos:
Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % - musulmonais, 1 % - budistais, katalikais, protestantais arba judėjais, 16 % - netikinčiais ir 12 % teigė tikintys į Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos. Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15 - 20 % gyventojų praktikuoja stačiatikybę, 2 % - kitų pakraipų krikščionybę, 10-15 % - islamą. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.[6] Pasak Zuckermano tyrimo, 24-48 % Rusijos gyventojų yra ateistai, agnostikai arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.
Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų, apklausos rodo, kad jų yra tik 7 - 9 milijonai. Musulmonais yra didžioji dalis turkiškai kalbančių Rusijos gyventojų. Daugelis slvaų yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: Buriatijoje, Tuvoje ir Kalmukijoje. Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja šamanizmą, panteizmą ar atlieka pagoniškus ritualus.
Didžiausi miestai:
Miestai pagal gyventojų skaičių:
Vieta / Pagrindinis miestas / Federacijos subjektas / Populiacija
1 / Maskva / Maskva / 10 126 424
2 / Sankt Peterburgas / Sankt Peterburgas / 4 661 219
3 / Novosibirskas / Novosibirsko sritis / 1 425 508
4 / Žemutinis Naugardas / Žemutinis Naugardas / 1 311 252
5 / Jekaterinburgas / Sverdlovsko sritis / 1 293 537
6 / Samara / Samaros sritis / 1 157 880
7 / Omskas / Omsko sritis / 1 134 016
8 / Kazanė / Tatarstanas / 1 105 289
9 / Čeliabinskas / Čeliabinsko sritis / 1 077 174
10 / Rostovas prie Dono / Rostovo sritis / 1 068 267
11 / Ufa / Baškirija / 1 042 437
12 / Volgogradas / Volgogrado sritis / 1 011 417
13 / Permė / Permės kraštas / 1 001 653
14 / Krasnojarskas / Krasnojarsko kraštas / 909 341
15 / Saratovas / Saratovo sritis / 873 055
16 / Voronežas / Voronežo sritis / 848 752
17 / Toljatis / Samaros sritis / 702 879
18 / Krasnodaras / Krasnodaro kraštas / 646 175
19 / Uljanovskas / Uljanovsko sritis / 635 947
20 / Iževskas / Udmurtija / 632 140
Kiti statistiniai duomenys:
(2009 metų duomenys):
Gyventojai pagal amžiaus grupes:
0–14 metų 14,8 % (vyr. 10 644 833; mot. 10 095 011)
15–64 metų 71,5 % (vyr.. 48 004 040; mot. 52 142 313)
virš 64 metų 13,7 % (vyr. 5 880 877; mot. 13 274 173)
Gyventojų amžiaus mediana:
bendra 38,4 metų
vyrų 35,2 metų
moterų 41,6 metų
Metinis gyventojų skaičiaus kitimas: -0,467 %
Gimstamumas 11,1 gimimų/1000 gyv. per metus
Mirtingumas 16,06 mirčių/1000 gyv. per metus
Migracijos indeksas +0,28 migrantų/1000 gyv. per metus
Gyventojai pagal lytį:
naujagimiai 1,06 vyr./mot.
iki 15 metų 1,05 vyr./mot.
15–64 metų 0,92 vyr./mot.
virš 64 metų 0,44 vyr./mot.
Vidutinė gyvenimo trukmė:
bendra 66,03 metų
vyrų 59,33 metų
moterų 73,14 metų
Vyresnių nei 15 metų žmonių raštingumas:
bendras 99,4 %
vyrų 99,7 %
moterų 99,2 %
Kita informacija:Valstybinė kalba: rusų
Sostinė: Maskva
Didžiausias miestas: Maskva
Valstybės vadovai: Dmitrijus Medvedevas, Vladimiras Putinas
Plotas:
- Iš viso: 17 075 200 km²
- % vandens: 0,5 %
Gyventojų:
- 2006 liepa (progn.): 142 893 540
- Tankis: 8,37 žm./km²
BVP: 2006 (progn.)
- Iš viso: 1 723,00 mlrd. $
- BVP gyventojui: 12 100 $
Valiuta: Rusijos rublis (RUB)
Laiko juosta: UTC +2 iki +12
- Vasaros laikas: UTC +3 iki +13
Nepriklausomybė: Tarybų Sąjungos žlugimas
- Paskelbta: 1990 birželio 12
- Pripažinta: 1991 gruodžio 26
Valstybinis himnas: Rusijos himnas
Interneto kodas: .ru
Šalies tel. kodas: +7
rodiklis 
Temos pavadinimas: Rusija 
