[You must be registered and logged in to see this image.]Gyvenimas lekia ir net nesiruošia sustoti. Po šios nesustabdomos srovės, kuri mus neša tolyn, nelengva pamiršti problemas. Tačiau man tai pavyko. Su Melvin Burgess knyga „Heroinas“. Skaitydama šią istoriją atsidūriau tarsi kitame pasaulyje, pilname problemų,su kuriomis lyginant, ta greita gyvenimo srovė atrodo tokia neįtikėtinai lengva.
M.Burgess knygoje „Heroinas“ pasakojama Džemos ir Taro meilės istorija. Šie du paaugliai neapkęsdami tėvų griežtumo, o kartais net smurto pabėga iš namų. Tai jų prie gero nenuveda. Jie susideda su nepatikima kompanija ir pradeda svaigintis. Iš pradžių tik cigaretėmis, alkoholiu, hašišu. Vėliau šis iš pažiūros nepavojingas žaidimas su gyvenimu perauga į priklausomybę nuo heroino. Žinoma, tai nepalengvina ir taip sunkios paauglių padėties ir Taras patenka į kalėjimą. Tuo metu Džema supranta, kad laukiasi ir tvirtai, jau ne pirmą kartą pasiryžta mesti narkotikus. Išgirdęs apie merginos nėštumą, kalėjime per dideles kančias heroino atsikrato ir Taras. Gimus vaikui vaikinas ir mergina vėl susitinka, susitaiko su tėvais, tačiau Džemos jausmai jau būna atšalę ir ji nori gyventi atskirai nuo Taro. Tačiau vaikinas yra optimistas ir tiki, jog mergina apsigalvos.
Mane labai sužavėjo veikėjos Lilės žodžiai: „Tu esi viskas...Viskas ir kiekvienas, bet kas. Aš – geriausias įrodymas. Kol išlieki savimi, tol gali pakęsti didžiausią pažeminimą ir netgi jausti malonumą, nes tu, o ne kas kitas, tai patiria“. Skaitydama šią citatą įsidėmėjau ir stengiausi suvokti kiekvieną perskaitytą žodį, visą pasakytą prasmę. Ir galiu drąsiai teigti, kad supratau, jog tikrai visada ir visur reikia būti savimi. Gyvenimas juk vienas – nėra laiko būti kažkuo kitu.
Dar man patiko tai, kad knygoje pasakojama veikėjų lūpomis. Kiekvienas skyrius kito veikėjo pasakojimai, mintys, nuotykiai, išgyvenimai. Tarsi galima perskaityti slapčiausias jų mintis, suvokti didžiausius troškimus ir net kartu išgyventi atsitikimus.
Labai susimąsčiau apie knygoje keliamas problemas. Jos yra tokios: „Kodėl vaikai nesupranta tėvų, o tėvai vaikų?“, „Kodėl jaunimas pasiduoda aplinkinių ir draugų įtakai, kartu su jais įklimpsta į narkotikų liūną?“ Knygoje raginama atvirai kalbėti su savo tėvais, išsipasakoti jiems savo problemas, ieškoti sprendimo kartu su jais, atskleisti net smulkiausius dalykus, o svarbiausia, nebijoti, nes ir tėvai kažkada buvo paaugliai.
Dėl narkotikų... Man buvo tikrai baisi ta narkomanų kasdienybė. Ta baimė, kad gali negauti dozės, tas jausmas, kai dėl pinigų narkotikams galėtum apiplėšti ar net nužudyti. Viskas parodoma taip vaizdžiai, taip tikroviškai, o ypač kančios stengiantis mesti narkotikus. Aprašomas nežmoniškas skausmas, baimė, šaltis... Perskaičius šią knygą man niekuomet nesinorės pažiūrėti į žmogų, kuris panašus į narkotikų prekeivį ar narkomaną.
Tai prasminga ir daug pamokanti knyga, kuri verta visų dėmesio. Ne tik vaikų, bet ir tėvų. Tam, kad suprastų vieni kitus... Beje, dar tikrai niekas taip stipriai neskatino būti tik savimi, o ne kažkuo kitu.
rodiklis 
Temos pavadinimas: Melvinas Burgesas-Heroinas 
