Pasaulio pabaiga

Pasaulio pabaiga - įsivaizduojamas įvykis, kurio metu žūsta visa žmonija ar Žemės rutulys su žmonija. Perkeltine prasme gali reikšti įvykį, kuris sukrečia visuomenės ar žmonijos gyvenimą, dėl ko staiga keičiasi gyvenimo būdas, pasaulėžiūra ir pan.



Galimi pasaulio pabaigos variantai:

Gamtinės katastrofos
Pasaulio pabaiga siejama su moksliniu prognozavimu ir pagal spėjimo kilmę yra mokslinė - pasaulio pabaiga išprognozuojama remiantis kokiu nors moksliniu modeliu.

Galimi variantai:

Visuotinė pandemija - didelis susirgimų kokia nors liga dažnis, kuris viršija epideminį lygį.
Stambaus masto geologinis įvykis - milžiniško ugnikalnio atsiradimas, masinis esančių ugnikalnių išsiveržimas, savo mastu prilygstantis ankstyvajam planetos aktyvumui. Vienas panašus įvykis yra žinomas - Tobos išsiveržimas Indonezijoje, įvykęs prieš 71 500 metų. Jeloustoune yra kitas superugnikalnis, per 17 milijonų metų patyręs apie 140 stambių išsiveržimų.
Gama žybsnis arba kitas žudantis kosminės radiacijos pokytis. Vienas ypač mirtinas hipotetinis šaltinis yra hipernova, atsiradusi po hiperžvaigždės sprogimo ir kolapsės, bei siunčianti mirtiną kiekį radiacijos, pakankamą tam, kad sunaikinti gyvybę daugelio tūkstančių šviesmečių atstume. Hipernovos niekada nebuvo stebėtos, tačiau manoma, kad ji galėtų būti kataklizmo įvykusio prieš 443 milijonų metų priežastis. Artimiausias hipermilžinas yra manoma Eta Carinae žvaigždė, esanti už 8 000 šviesmečių.
Staigus planetos ašies pokytis.
Žymus Saulės energijos, pasiekiančios planetą padidėjimas arba sumažėjimas.
Stambaus meteorito, asteroido arba kometos susidūrimas su Žeme. Populiari teorija teigia, kad dinozaurų išnykimas buvo sąlygotas tokio įvykio, įvykusio prieš 65 milijonus metų. Šio įvykio metu atmosferoje susidarė milžiniškas dulkių debesis, išsklaidęs šviesą bei sąlygojęs didelį temperatūros kritimą. Prie šios teorijos įrodymų priskiriami a) didelis iridžio kiekis geologiniuose pjūviuose ir b) didelis meteoritinis krateris Meksikos įlankoje.
Staigus pokytis Visatos fizikinėse konstantose, sąlygotas vakuumo perėjimo į metastabilią būseną.
Juodosios skylės atsiradimas Saulės sistemos ribose.
Neįprastai stipraus ir galingo uragano atsiradimas.
Fatalūs įvykiai, susieti su tamsiąja materija.
Staigus klimato pokytis dėl natūralių planetos arba Saulės ciklų.

Nenatūralūs įvykiai:

Pasaulio pabaiga siejasi su mokslinės fantastikos siūlomu prognozavimu ir pagal spėjimo kilmę yra mišinys tarp mokslinės ir fantastinės - pasaulio pabaiga išprognozuojama remiantis kokiu nors mažai tikėtinu moksliniu modeliu, kurio tikimybė padidėja dėl žmogaus arba kitų būtybių veiksmų.

Juodosios skylės sukūrimas Žemėje arba arti Žemės, pvz., didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve
Naftos, gamtinių dujų bei kitų kuro atsargų išsekimas, esant nepakankamam kiekiui alternatyvių energijos šaltinių.
Incidentas, kurio metu atsirastų keistoji materija.
Branduolinis karas su branduolinio ginklo panaudojimu, cheminis karas, arba biologinis karas.
Kibernetinė revoliucija.
Nanotechnologijų sąlygota katastrofa.
Ateivių invazija.

Antgamtiniai įvykiai:

Pasaulio pabaiga siejama su pranašavimu ir pagal spėjimo kilmę yra religinė - susijusi su religine pasaulėžiūra.


formaliai užfiksuota - užrašyta religinėje knygoje arba pasaulio pabaigos idėja įeina į religijos (tikėjimo) žodinę tradiciją.
apsireiškimo rezultatas - religijoje (tikėjime, sektoje) atsiranda nauja mintis apie pasaulio pabaigą ar naują pasaulio pabaigos datą kaip apsireiškimo konkrečiam tikinčiajam rezultatas
Tokie įvykiai:

Dieviškosios bausmės aktas arba Paskutinis Teismas. Daugelyje tikėjimų yra minima vienokia arba kitokia pasaulio pabaiga.
Skandinavų protėviai - vikingai - tikėjo, kad pasaulio pabaiga ateis per dievų mūšį, žinomą Ragnaroko vardu.
Krikščioniškoji Biblija aprašo Armagedono įvykį, galutinę kovą tarp Dievo ir Šėtono.
Indų mitologijoje manoma, kad Dievas Višnus įgis savo dešimtą inkarnaciją, vadinamą Kalki Avatar, tam, kad sunaikinti demoną Kali ir išgelbėti tyros širdies žmonės prieš pasauliui būnant sunaikintam.
Pasaulio pabaigą iš religijos taško nagrinėja eschatologija.

2012 m. pasaulio pabaigos prognozė

2012 pasaulio pabaigos prognozė - plačiai po pasaulį paplitusi prognozė, pranašystė, kad 2012 m. įvyks pasaulio pabaiga. Idėja išplatinta eilės knygų, televizijos laidų, internetinių reportažų. Ji grindžiama Mezoamerikos ilgojo skaičiavimo kalendoriaus pabaiga: 5125 metų periodo pabaiga, kuri įvyks 2012 m. gruodžio 21 d. Taip pat įtraukiami aplinkotyrininkų ir klimatologų perspėjimai apie gresiantį masinį rūšių nykimą ir klimato kaitą bei įvairiais kitais senoviniais kūriniais, pranašystėmis, piešiniais, prognozuojančiais pasaulio pabaigą.

Tačiau Meksikos nacionalinio autonominio universiteto archeologas Guillermo Bernalis pažymi, kad įrašuose, rastuose skirtingose majų radimvietėse, nurodytos datos gerokai pranoksta 2012 metus – pavyzdžiui, viename įraše nurodyti apytikriai 4772 metai.

Pasaulio pabaiga pranašauta istorijos bėgyje daug kartų, remiantis religinėmis pranašystėmis ar astronominiais įvykiais, kaip kometų pasirodymas, saulės užtemimai ar kalendoriniai tūkstantmečiai.



Pasaulio pabaigos skelbėjai teigia, kad senovės majų astronomai žinojo apie būsimą retą Žemės, Saulės ir Paukščių Tako centro išsirikiavimą į vieną liniją 2012 m. žiemos saulėgrįžos metu. Šis išsilygiavimas siejamas su lygiadienių precesija ir persikėlimu iš vieno pasaulio į kitą.

Tuo tarpu majanistai nesutinka su tokia kalendoriaus interpretacija. Jie teigia, kad 2012 m. gruodžio 21 d. tiesiog žymi esamo baktuno pabaigą ir kalendoriaus perėjimą į 13.0.0.0.0. baktuną kaip kad automobilio odometras pasiekęs ribą persiverčia į nulius. Majanistai Schele ir Freidel teigia, kad Naujojo Amžiaus tikėjimai klaidingai interpretuoja ir iškraipo senovės majų kultūrą.



Šios datos svarba majanizme kyla iš to, kad tai yra dabartinio baktuno majų kalendoriuje pabaiga. Yra daug tikinčiųjų, kad šios eros pabaiga bus pažymėta globaliu sąmonės sukrėtimu ir naujos eros pradžia. Spekuliacijos apie šią datą randamos jau 1966 m. archeologo, antropologo Michael D. Coe knygoje The Maya. Joje teigiama, kad 2011 m. gruodžio 24 d. (vėliau data pakeista į 2012 m. gruodžio 23 d.) gali įvykti pasaulio pabaiga. Vėliau šia data ėmė spekuliuoti rašytojas Frank Waters, remdamasis astrologinėmis schemomis bei hopių pranašystėmis 1975 m. knygoje Mexico Mystique: The Coming Sixth Age of Consciousness. 2012-ųjų reikšmė minima ir José Argüelles knygoje The Transformative Vision. 1987 m. įvykusi planetų harmoninė konvergencija, dalinai sutapusi su majų kalendoriumi ir astrologinėmis pranašystėmis tik paskatino 2012 m. pasaulio pabaigos teorijos platinimą. Etnobotanikas, rašytojas ir filosofas Terence McKenna sukūrė Naujovės teoriją, kad laikas juda bangomis ir baigiasi 2012 m. gruodžio 21 d. Dalis knygoje minimų „sukrėtimų“ galimai pasitvirtino, pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 19 d. prasidėjusi kiaulių gripo pandemija. Tyrinėtojas John Major Jenkins knygoje Galactic Alignment rašo, kad senovės majai nuspėję, jog 2012 m. žiemos saulėgrįžos metu įvyks juodosios skylės jungtis Paukščių Tako galaktikos centre.

Pasak Jenkins teorijos šį įvykį majai išpranašavo pagal Paukščių Tako tamsiosios properšos stebėjimą iš žemės, tačiau kiti tiki, jog šią žinią majams galėję perduoti ateiviai. 2006 m. psichonautas Daniel Pinchbeck 2006 m. išleido knygą 2012: The Return of Quetzalcoatl kurioje teigia, kad 2012 m. greičiau įvyks sąmonės perversmas, o ne apokalipsė.



Žinoma tik viena majų inskripcija (apirusi), bylojanti apie 13-ojo baktuno pabaigą, kurią žymi dabartiniai 2012 m. Ji buvo dalinai iššifruota majanisto David Stuart.

Tzuhtz - (a)j - oom u(y) - uxlajuun pik
(ta) Chan Ajaw ux(-te') Uniiw.
Uht - oom …
Y-em(al)… Bolon Yookte' K'uh ta …
Tryliktasis baktunas bus užbaigtas
Ketvirtasis ahau, Trečiasis iš Uniiw (K'ank'in).
… įvyks.
(tai bus) nusileidimas(?) Devintosios pagalbos(?) Dievo(-ų) į…
History Channel laidose apie 2012 m. taip pat sieja ir kitas pranašystes, tačiau nė vienoje iš jų konkrečiai neminimi 2012-ieji. Pavyzdžiui, teigiama kad hopiai XX a. 5-ame dešimtmetyje įspėjo, jog pasaulio pabaiga įvyks po devynių pranašiškų ženklų. Tarp šių ženklų minimas „voratinklis, apraizgęs Žemę“ ir „mėlynoji žvaigždė“. Tarp kitų pabaigos šaltinių minimi Apsireiškimo knyga, Jonas Patmietis, Kumijos Sibilė, Vaticinia Nostradami, Šv. Malachijaus Popiežių pranašystė, Myrddin Wyllt.

2001 m. knygoje The Orion Prophecy autoriai Patrick Geryl ir Gino Ratinckx teigia, kad mitologinės Atlantidos gyventojai, užlieti milžiniško potvynio po paskutinio apledėjimo persikėlė į Nilo deltą ir hieroglifais įspėjo ateinančias kartas apie 2012 m. įvyksiančią apokalipsę. Pasak autorių, šis perspėjimas yra Sfinkso, Gizos piramidžių ir graikų Denderos šventyklos viduje. Taip pat cituojamas retas Albert Slosman Egipto Mirusiųjų knygos vertimas bei vertėjo knyga Le Grand Cataclysme.



Saulės sistemoje gravitacija lemia, jog Saulė ir jos planetos dalijasi ta pačia plokščia orbita - ekliptika. Dvylika Zodiako žvaigždynų juda kartu ar šalia ekliptikos ir laikui bėgant atsitraukia 1° per 72 metus. Tai vyksta dėl nedidelio žemės ašies svyravimo jai besisukant. Todėl, maždaug kas 2160 m. žvaigždynas, matomas pavasario lygiadienio rytą, pasikeičia. Toks pasikeitimas astrologijoje žymi naujos eros pradžią. Šiuo metu Žemė yra Žuvų eroje, tačiau ji greitu laiku turėtų pereiti į Vandenio erą. Per 26 tūkst. metų Žemė pereina per visus Zodiako žvaigždynus ir lygiadienių precesija atlieka visą ratą aplink ekliptiką.

Fenomenas grindžiamas galaktikos išsilygiavimu. Dabar pavasario lygiadienis vyksta Žuvų žvaigždyne, o žiemos lygiadienis - Šaulio žvaigždyne; šie žvaigždynai susikerta ties galaktikos pusiauju. Kas 2000 metų, žiemos saulėgrįžos metu, Saulė, Žemė ir galaktikos centras išsilygiuoja į vieną liniją ir Saulė pasislenka galaktikos vija. Teigiama, kad 2012 m. šis išsilygiavimas (tariamai išpranašautas majų) sutaps su majų kalendoriaus pabaiga ir žymės senosios eros arba viso pasaulio pabaigą.

Astronomai ir majanistai teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog majai baktuno pabaigą siejo su apokalipse. Be to, majai neturėję tikslių astronomijos įrankių ir negalėję nustatyti galaktikos centro, o panašios konvergencijos įvyko ne kartą ir praėjo be incidentų (pvz., 1998 m.).



Kita paplitusi teorija, kad 2012 m. (nors data ne kartą keista) pasaulio pabaigą sukels į Žemę atsitrenkusi ar jos sukimą sustabdysianti Planeta X dar vadinama Nibiru. Pranašaujama, kad jos dydis yra iki 20 kartų didesnis už Jupiterio ir jos kursas eina tiesiai link Žemės. Šios teorijos sukūrimą lėmė astronomų hipotezė apie už Neptūno orbitos skriejančią nežinomą planetą. Teorijos platintojai Zecharia Sitchin, Nancy Leider.

Ši teorija astronomų visiškai atmesta, nes toks milžiniškas dangaus kūnas būtų matomas plika akimi ir sukeltų ryškius pokyčius planetų orbitose.



2012 m. pasaulio pabaigos teorija plačiai eskaluojama populiariojoje kultūroje. Internete gausu videopasakojimų apie ateinančią apokalipsę, History Channel taip pat šia tema kuria laidas, išleista daug knygų. Filmų režisierius Roland Emmerich kuria filmą 2012 remdamasis šia teorija.

nelabai visu tuo tikiu

As netikiu pasaulio pabaiga.

Na ji tikrai kažkada bus, bet netikiu kai čia pranašauja. Ji bus už tūkstančių ar dar daugiau metų.

turi buti, as tikiu tuo, kiek gamta gali kentet del musu abejingumo ir nepagarbos... Visi tie cunamiai, zemes drebejimai, ugnikalniai yra gamtos zenklas, kad susimastytumem, kad pradetume myleti ja ir branginti, bet mes ir toliau ja tersiame, zalojame kaip tik galime...o dabar pati gamta mus zudo ir teisingai daro.

Sarune rašo:

turi buti, as tikiu tuo, kiek gamta gali kentet del musu abejingumo ir nepagarbos... Visi tie cunamiai, zemes drebejimai, ugnikalniai yra gamtos zenklas, kad susimastytumem, kad pradetume myleti ja ir branginti, bet mes ir toliau ja tersiame, zalojame kaip tik galime...o dabar pati gamta mus zudo ir teisingai daro.

O aš nelabai sutinku, nes žemės drebėjimai ir cunamiai vykdavo ir kai gamta išvis nebuvo teršiama. Tai natūralūs reiškiniai. Ir šiaip, dažnai šie reiškiniai būna ten, kur tikrai nėra labai teršiama.

Apskritai, netikiu pasaulio pabaiga, ir nemanau, kad ji tūrėtų kada nors būti. O kam?

Branduolinis karas su branduolinio ginklo panaudojimu, cheminis karas, arba biologinis karas.

Šita versija labiausia tikėtina

As nekalbu apie skiedalus.

bus ta pasaulio pabaiga bet tikrai jau ne 2012, kažkada pasibaigs žemės "galiojimo" laikas ir tiek, tačiau nei mes, nei mūsų vaikai, nei mūsų anūkai, proanūkai proproanūkai to nesulauks o visi tie skiedalai gimė iš to, kad Majai matyt manė, kad tiek žemė neištemps, bet mes dar tiek jos nenualinom

Mokslininkai apskaičiavo, jog po x metų, neatsimenu net apytikslės prognozės su ~ bangele, saulė paprasčiausia užges, o tada, savaime suprantama, ateis pabaiga ir žemei bei visiems kas joje gyvena. Reikia atminti, jog viskas kas prasideda, kas gimsta, galiausia ir pasibaigia, miršta. Mašinos, keliai, dangoraižiai, parduotuvės, miestai, kaimai, jūros, pasaulio stebuklai, jie vieną dieną tiesiog išnyks. Nieko nebeliks iš tos mūsų kasdienybės, tai neišvengiama. Tačiau, kuomet apie tai negalvoji, ne taip ir skauda širdį. Tiesiog keliesi, darai tai ką dažniausia darai, eini miegoti. Kokie dar galimi pasirinkimai? Kartojimas, jog viskas neturi prasmės, nes galop visa išnyks, visi mirsime... Užsidarymas kambaryje, paranoja? Nuolatinė baimė ir stresas? Vargu ar tai išeitis. Džiaugsmą atneša kasdienės smulkmenos, tikėjimas, jog gyvenimas tęsis amžinai, nors tai ir iliuzija. Bet tokie jau žmonės, kiekvienas gyvename savo susikurtame, kasdieniame pasaulėlyje. O visos prognozės apie pasaulio pabaigą manęs pernelyg nejaudina. Na, gerai, 2012 m. atskries planeta Nibiru, išsipildys Majų pranašystės, kurios neaišku ar gerai buvo suprastos, išverstos ir apskaičiuotos. Kas tada? Nieko. Visi tiesiog žūsime ir tiek. Nieko nepakeisi, jeigu užklups žemės drebėjimai, cunamiai, tornadai, audros. Reikia džiaugtis kiekviena diena, kiekvienu saulės spindulėliu ir kurti kuo spalvingesnį savąjį pasaulį. Aš pastaruoju metu gyvenu taip, tarsi kiekviena diena man būtų paskutinė. Taip padarau tokius dalykus, kurių šiaip jau nedrįsčiau daryti.

Didžiai laukta diena išauso. Kokios nuotaikos?

Na pirmiausia ne visi tos dienos taip jau didziai lauke Nuotaikos tokios pat kaip ir vakar ar uzvakar. Sita nesamone del pasaulio pabaigos niekad netikejau ir sau galvos del to nesukau. Na jei Majai dar butu musu laikais islike butu galima ir susimastyt, bet gi juos isnaikino. Tai kaip jie ta savo kalendoriu galejo test, is anapus? Gal kaip tik ta diena kai sita data irase jiems patiems ir atejo ta pasaulio pabaiga kartu su ispanais. O gal siaip nutare grazia data uzbaigti sita bergzdzia darba. Jei cia taip tiket kiekviena pasaulio pabaiga, kuriu buvo jau ne viena pagal pranasystes, galima ir is proto iseit. Anais metais kazkas buvo irgi ispranasaves kad bus. Bet diena kaip prasidejo taip ir pasibaige. Nei ateiviai atskrido, nei gamtos kataklizmos prasidejo.