Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma pietų žemė).
Istorija
Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų. Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.
Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir Abelis Tasmanas (1642).
1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Didžioji Britanija 1788 metais Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m. Atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m. Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. - Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms.
Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir 1901 m. įsikūrė Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą.
1931 m. Vestminsterio statutas, kurį Australija priėmė 1942 m., nutraukė didžiąją dalį konstitucinių Australijos ir Jungtinės Karalystės ryšių. Iki XX a. aštuntojo dešimtmečio imigracija buvo ribojama įsileidžiant tik baltuosius imigrantus.
Politinė sistema
Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo Anglijos karalienė, kuriai atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirmininko pageidavimą formaliai skiria karalienė. Praktiškai karalienės vaidmuo yra tik simboliškas.
1999 metais surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo.
Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvavimas rinkimuose piliečiams nuo 18 m. yra privalomas, už nedalyvavimą rinkimuose skiriama bauda.
Australija yra britų Tautų Sandraugos narė.
Administracinis suskirstymas
Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurinė teritorija), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džarvio įlankos teritorija). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t. y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.
Valstijos:
Vakarų Australija, WA (Pertas)
Kvynslandas (Karalienės žemė), QLD (Brisbenas)
Naujasis Pietų Velsas, NSW (Sidnėjus)
Viktorija, VIC (Melburnas)
Pietų Australija, SA (Adelaidė)
Tasmanija, TAS (Hobartas)
Teritorijos:
Šiaurės teritorija, NT (Darvinas)
Australijos sostinės teritorija, ACT (Kanbera)
Džarvio įlankos teritorija (tam tikrais atvejais traktuojama kaip Australijos sostinės teritorijos dalis)
Ešmoro ir Kartjė salos (negyvenamos)
Norfolko sala
Kalėdų sala
Kokosų salos
Koralų jūros salos (gyvena tik meteorologijos stoties darbuotojai)
Herdo ir Makdonaldo salos (negyvenama)
Australijos Antarktinė teritorija (kitų šalių nepripažįstama Australijos dalimi, gyvena tik mokslinių stočių darbuotojai)
Geografija
Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40% teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.
Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.
Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2230 metrų).
Didžiausi miestai:
Melburnas
Pertas
Sidnėjus
Kanbera
Flora ir fauna
Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80% gyvūnų ir augalų, kurių nerandama kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt.
Didelę žalą žemynui padarė žmonių atvežti gyvūnai ir augalai: kaktusai, rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.
Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:
Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptai (600 rūšių, užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.), palmės, bambukai, figos smaugikės, medinis papartis, araukrijos.
Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinai (užauga iki 30 m).
Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Auga skrebai – eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sąžalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.
Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje.
Ekonomika
Australijos ekonomika – vakarietiško tipo, mišraus pobūdžio, klestinti ekonomika. Australijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra šiek tiek didesnis, nei Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos. Šalis turi vakarietiško tipo mišriąją ekonomiką.
Gyventojai
Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymęsi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų.
Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų, škotų ir airių kilmės australai, tuo tarpu teritorijose dažniausiai kitų tautybių gyventojai, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų saloje – kinų, o Kokosų salose – malajų.
Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.
Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.
Kultūra
Šiuolaikinė Australijos kultūra priklauso Vakarų kultūrai ir formavosi iš daugelio šaltinių, visų pirma iš anglų - keltų kilmės australų kultūros, taip pat vietinių (aborigenų), įvairių kultūrų imigrantų, kurie atvyko Australijos aukso karštinės metu (apie 1850 m.) bei po antrojo pasaulinio karo.
Populiarioji Australijos kultūra labiausia buvo ir tebėra veikiama britų ir Europos kultūros, o šiek tiek vėliau ir JAV kultūros. Tuo pačiu išlieka ir aiškių skirtumų dėl Australijai būdingos natūralios aplinkos, šalies istorijos, Australijos aborigenų, nutolimo nuo kitų Vakarų pasaulio šalių ir netoli esančios Azijos įtakos.
Australija yra viena iš labiausiai urbanizuotų pasaulio valstybių, kur dauguma gyventojų gyvena pakrančių miestuose, o kiti regionai palyginus negausiai apgyvendinti. Australijos miestuose persipina įvairios kultūros: po antrojo pasaulinio karo imigravusių anglų, škotų, airių, italų, graikų, rytų europiečių, vokiečių, olandų, maltiečių, vidurio rytiečių, rytų ir pietryčių azijiečių; ypač daug įtakos turi nuo seno įsikūrusios pietų europiečių bendruomenės.
Apie ankstyvąją vietinių australų kultūrą iki anglų apsigyvenimo Australijoje galima spręsti iš žodinių bei mokslinių jų palikuonių tradicijų, artefaktų, tačiau virš 53 000 metų laikotarpio bei jo metu gyvenusių žmonių kultūros pilnai įvertinti neišeina dėl tikslesnių duomenų trūkumo. Šiuolaikinių vietinių žmonių kultūra yra turtinga ir įvairialypė, nors šiek tiek įtakota europietiškos kolonizacijos.
Australijos menai – filmai, muzika, tapyba, teatras, šokiai ir amatai – yra susilaukę pasaulinio pripažinimo dėl savo gyvumo ir išskirtinumo, nors bendros muzikos, šokių ar literatūros tendencijos nesiskiria nuo pasaulinių.
Tradiciškai australai laiko save egalitarine visuomene, su nepasitikėjimu turtingaisiais ir galingaisiais. Tai atsispindi Eureka Užtvaros (Eureka Stockade, 1854 m. Balarate) maišto, Krūmų reindžerių (Bushrangers) svarba Australijos mentalitete, dabartiniu metu paplitusi aukštos aguonos sindromo sąvoka (Tall poppy syndrome).
Australijos kultūra buvo suformuota per ankstyvųjų gyventojų sunkumus bei vėlesnių laikų Australijos kareivių heroizmą, kada bičiulystė buvo esminė vertybė. Tuo pačiu gali būti paaiškinama, kodėl australų tarpe ypatingai populiarūs agresyvesnieji sportai (regbis, australiškas futbolas). Australai taip pat labai linkę naudoti mažybines vardų formas.
Lyginant su pop - kultūra, tradicinė „aukštoji kultūra“ yra vertinama palyginus mažos gyventojų dalies, tačiau Australijoje daug puikių galerijų, net mažuose miestuose; turtingos baleto tradicijos, įskaitant ledi Margo Fonten (Dame Margot Fonteyn) bei sero Roberto Helpmano (Sir Robert Helpmann) palikimą; didelė nacionalinė operos kompanija Sidnėjuje; simfoniniai orkestrai visuose didmiesčiuose, ypač Melburno bei Sidnėjaus.
Australijos įžymaus visuomenės veikėjo Donald Horne knygoje pavartotas epitetas „laiminga šalis“ (the lucky country) kartais naudojama apibūdinti Australijos orui, gyvenimo būdui ir istorijai.
Miestai
Australijos miestų sąrašas. Australijos miestai surašyti pagal gyventojų skaičių 2006 metų duomenimis.
Vieta / Miestas / Valstija / gyventojų skaičius (2006 m.)
1 Sidnėjus Naujasis Pietų Velsas 4 293 105
2 Melburnas Viktorija 3 684 461
3 Brisbenas Kvynslendas 1 820 375
4 Pertas Vakarų Australija 1 507 949
5 Adelaidė Pietų Australija 1 138 833
6 Gold Koustas-Tvydas Kvynslendas/Naujasis Pietų Velsas 554 628
7 Niukaslas Naujasis Pietų Velsas 512 131
8 Kanbera Australijos sostinės teritorija 328 441
9 Volongongas Naujasis Pietų Velsas 276 155
10 Sanšain Koustas Kvynslendas 220 199
11 Hobartas Tasmanija 205 510
12 Džilongas Viktorija 167 781
13 Taunsvilis Kvynslendas 153 631
14 Kernsas Kvynslendas 127 856
15 Tuvumba Kvynslendas 121 612
16 Darvinas Šiaurinė teritorija 113 955
17 Lonsestonas Tasmanija 103 835
18 Olberis-Vodonga Naujasis Pietų Velsas/Viktorija 101 273
19 Balaratas Viktorija 90 303
20 Bendigas Viktorija 85 978
21 Bernis-Devonportas Tasmanija 79 954
22 Mandura Vakarų Australija 77 619
23 Latrob Valis Viktorija 75 553
24 Makajus Kvynslendas 73 091
25 Rokhamptonas Kvynslendas 70 128
26 Bandabergas Kvynslendas 62 457
27 Banberis Vakarų Australija 59 033
28 Vaga Vaga Naujasis Pietų Velsas 54 191
29 Kofs Harboras Naujasis Pietų Velsas 50 368
30 Hervi Bėjus Kvynslendas 50 293
31 Mildura Viktorija 48 836
32 Šepartonas Viktorija 48 063
33 Tamvertas Naujasis Pietų Velsas 43 774
34 Gladstonas Kvynslendas 43 507
35 Port Makvairas Naujasis Pietų Velsas 41 332
36 Orindžas Naujasis Pietų Velsas 37 982
37 Dubas Naujasis Pietų Velsas 35 972
38 Naura-Bomaderis Naujasis Pietų Velsas 33 364
39 Baterstas Naujasis Pietų Velsas 32 398
40 Lismoras Naujasis Pietų Velsas 31 626
41 Vornambulas Viktorija 31 569
42 Džeraltonas Vakarų Australija 31 555
43 Kalgurlis/Bolderis Vakarų Australija 28 899
Kita informacija:Valstybinė kalba: anglų
Sostinė: Kanbera (Canberra)
Didžiausias miestas: Sidnėjus (Sydney), Melburnas (Melbourne)
Valstybės vadovai: Elžbieta II, Kevin Rudd
Plotas:
- Iš viso: 7 686 850 km²
- % vandens: 1%
Gyventojų:
- 2006 m. liepa (progn.): 20 264 082
- Tankis: 2,64 žm./km²
BVP: 2006 m. (progn.)
- Iš viso: 666,30 mlrd. $
- BVP gyventojui: 32 900 $
Valiuta: Australijos doleris
Laiko juosta: UTC nuo +8 iki +11
- Vasaros laikas: taikoma ne visur
Nepriklausomybė: nuo Jungtinės Karalystės
- Konstitucinis aktas: 1901 sausio 1
- Westminterio statutas: 1931 gruodžio 11
- Australijos aktas: 1986 kovo 3
Valstybinis himnas: Australijos himnas
Interneto kodas: .au
Šalies tel. kodas: 61
rodiklis 
Temos pavadinimas: Australijos Sandrauga 
