Kuba

Kubos Respublika (Kuba) – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno.

Istorija

Nuo XV a. pabaigos Kuba buvo Ispanijos kolonija, tačiau nepriklausoma valstybe pasiskelbė 1868 m. 1868 - 1878 m. truko išsivadavimo karas. 1869 m. buvo paskelbta konstitucija. 1898 m. salą okupavo JAV. 1902 m. Kuba buvo paskelbta nepriklausoma respublika. 1906 - 1909 m. šalis vėl buvo okupuota JAV. 1924 - 1934 m. valdo karo vadas diktatorius Mačadas. Nuo 1934 m. prasidėjo dar griežtesnis F. Batistos režimas.

1959 metais generolo Fulgencio Batistos teroro diktatūrą vykdžiusią valdžią, be kraujo praliejimo nuvertė Fidelio Kastro vadovaujami sukilėliai, šalyje vykdyta nacionalizacija, vėliau įvesta komunistinė santvarka.

Politinė sistema

Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra komunistų partijos rankose. Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastras, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 metų – kaip valstybės ir ministrų tarybų prezidentas. Jis taip pat ir komunistų partijos pirmasis sekretorius bei karo pajėgų vadas.

Kubos parlamente (Assemblea Nacional del Poder Popular) dirba 609 nariai, renkami penkerių metų kadencijai. Kandidatai nebūtinai yra partijos nariai, juos siūlo socialinės ir politinės organizacijos (Komunistų partija pagal konstituciją negali siūlyti kandidatų).

Kuba vienintelė socialistinė valstybė Šiaurės ir Pietų Amerikoje. 1958-1959 m. į valdžią atėjo Fidelis Kastras, 2004 vis dar buvo valstybės prezidentas. 1962 m. šioje saloje prie pat JAV, Tarybų Sąjunga dislokavo vidutinio nuotolio raketas, todėl kilo Karibų krizė. Kuba buvo smarkiai priklausoma nuo Tarybų Sąjungos, nes ši ją visokeriopai šelpė ir buvo pagrindinė prekybos partnerė. Kai Tarybų Sąjungai žlugus, nutrūko degalų tiekimas, Kubai iškilo ekonominių sunkumų.

Ekonomika

Kubos ekonomika paremta socialistiniais principais. Šalyje beveik visa ekonomika grindžiama planinės ekonomikos pagrindu. Didžiąją dalį gamybos valdo Kubos Vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, 2000 metais viešajame sektoriuje dirbo 77,5 proc. gyventojų, o privačiame – 22,5 proc., palyginus 1981 m., atitinkamai 91,8 ir 8,2 proc. Kapitalo investicijos Kuboje yra apribotos. Norintys investuoti Kuboje, privalo gauti Kubos Vyriausybės sutikimą. Kubos Vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas ir produktų racionus gyventojams. Kuboje veikia kortelinė maisto produktų paskirstymo sistema. Tokia ekonomikos sistema laikoma neefektyvia. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje žlugus Tarybų Sąjungai, Kuba neteko finansinės paramos. Prieš Tarybų Sąjungos žlugimą, Kuba priklausė nuo Maskvos malonės, nes Kubai Tarybų Sąjunga buvo rinka cukrui, o Tarybų Sąjunga Kubai pastoviai teikė naftą ir kitus energetinius produktus. Žlugus tokiems ekonominiams ryšiams, Kubos ekonomika pateko į krizę. 1992 m. JAV sustiprino prekybos apribojimus su Kuba, todėl stipriai nukrito gyvenimo lygis saloje. Kad sumažintų šalyje kilusį badą, Kubos vyriausybė ėmė vykdyti tam tikras ūkio reformas. Šalyje buvo panaikinti tam tikri apribojimai verslui. Pirmiausiai buvo leista gyventojams patiems sau sukurti darbo vietas (buvo leista kurti tam tikro lygio ekonominius vienetus, panašius į individualias įmones prekyboje ir gamyboje), imta skatinti turizmą ir leista versle naudoti JAV dolerius.

Turizmas:

Turizmas Kuboje imtas skatinti XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, siekiant padėti šaliai pakilti iš ekonominės krizės ir sustiprinti šalies ekonomiką. Turizmo skatinimas buvo teisingas žingsnis, vos po kelių metų, jau 1996 m. gaunamos konvertuojamos valiutos pajamos iš turizmo viršijo gaunamas pajamas iš cukraus verslo. Per 10 metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 milijono turistų, daugiausiai iš Kanados ir Europos Sąjungos šalių, o pajamos siekė apie 2,1 milijardo JAV dolerių. Toks spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos, tam tikruose sektoriuse, kaip turizmas – liberali laisvos rinkos ekonomika.

Ekonominiai santykiai su Venesuela:

Paskutiniais metais Kuba ėmė aktyviai ekonomiškai bendradarbiauti su Venesuela. Venesuela ėmė eksportuoti pigią naftą į Kubą už Kubos daktarų „misijas“ į Venesuelą. Tokiomis daktarų misijomis Venesuela siekia pagerinti savo sveikatos apsaugos sistemą.

Pagrindiniai prekybos partneriai:

Kubos eksportas 2005 metais sudarė 2,388 milijardų JAV dolerių. Svarbiausi eksporto partneriai: Nyderlandai – 22,8 %, Kanada 20,6 %, Kinija 7,7 %, Rusija 7,5 %, Ispanija 6,4 %, Venesuela 4,4 %.
Kubos importas 2005 metais sudarė 6,916 milijardų JAV dolerių. Svarbiausi importo partneriai: Vokietija 14,1 %, JAV 8,7 %, Prancūzija 8 %, Nyderlandai 7,2 %, Belgija 5,5 %, Italija 4,9 %, Kinija 4,1 %, Airija 4 %.

Kubos žemės ūkis:

Cukranendrių auginimas išlieka svarbiausia Kubos žemės ūkio šaka. Tačiau cukranendrių auginimo apimtys mažėja, mažėja ir derliai. Aukščiausias cukraus gamybos lygis buvo pasiektas 1989 m., kai buvo užauginta 8 milijonai tonų cukranendrių žaliavos cukraus gamybai.

Kubos darbo rinka:

2005 m. iš 4,6 milijono Kubos darbuotojų – žemės ūkyje dirbo 21,2 proc. dirbančiųjų, 14,4 proc. – pramonėje, 64,4 proc. – paslaugų sektoriuje.

Bedarbystė Kuboje:

2005 m. bedarbystė Kuboje siekė maždaug 1,9 proc.

Karinės pajėgos

Nuo 1975 m. iki maždaug 1989 m. stipri TSRS karinė pagalba, leido Kubai sustiprinti kariuomenę. Kubai netekus Tarybų Sąjungos paramos, sumažėjo ir Kubos karinės pajėgos nuo 235 000 (1994 m.) iki maždaug 60 000 (2003 m.). Kubos Vyriausybė karinėms išlaidoms išleidžia ~1,8 proc. BVP. Dabartinis Revoliucinių Karinių Pajėgų (FAR) vadas yra Fidelio Kastro brolis Raulis Kastro.

Geografija

Kuba driekiasi iš rytų į vakarus apie 1260 km, o jos plotis plačiausioje vietoje - 191 km. Nuo žemyninės JAV dalies ją skiria Floridos sąsiauris, o nuo Espanjolos - Vėjų sąsiauris. Artimiausia Kubos kaimynė Jamaika už 139 km. Kubos kranto linijos ilgis - 3735 km, nes ji labai vingiuota su šimtais rifų, įlankų ir pusiasalių. Kubai dar priklauso didelė Chuvantido sala ir dar šimtai mažyčių Kuba netokia kalnuota kaip gretimos Didžiosios Antilų salos, kalvotas maždaug ketvirtadalis šalies paviršiaus. Pietryčiuose driekiasi Siera Maestros kalnai. Kitur vyrauja lygumos. Kuba - klintinės platformos, gyminigos klintinėms Jukatano pusisalio (Meksika), Floridos ir Bahamų sritims, dalis. Didžiausia šalies upė Kautas teka iš vakarų į rytus, 20 km šiauriau Bajamo. Tačiau Kautu gali plaukioti tik mažos valtelės.

Šventės

Valstybinės, tautinės bei religinės šventės, atmintinos dienos, festivaliai minimi Kuboje:

Šventės:

Sausio 1 d. - Išsilaisvinimo diena. Revoliucijos pergalės metinės.
Vasario antra pusė – karnavalai.
Vasario 24 d. – 1895 m. revoliucijos pradžia.
Vasario 28 d. – džiazo šventė Havanoje.
Kovo 8 d. – tarptautinė moters diena.
Gegužės 1 d. - Tarptautinė darbininkų diena.
Liepos 25 d., 26, ir 27 d. - Nacionalinio maištingumo dienos (liepos 26 d. minėjimas).
Spalio 10 d. - Karų dėl nepriklausomybės pradžios minėjimas.
Lapkričio 27 d. – baleto festivalis Havanoje ir muzikos festivalis Varadero kurorte.
Gruodžio 7 d. – chorų festivalis Santiago mieste.

Nors Kuboje dauguma katalikai, Kalėdos - darbo diena.

Festivaliai:

Kamagnejanos kultūros dienos (Jornadas de la Cultura Camagneyana) planuojamos vasario pradžioje,
Havanos tarptautinis džiazo festivalis vyksta vasarį, kas dveji metai.
Balandį vyksta Kultūros savaitė (Semana de la Cultura) Barakojoje ir elektrinės akustinės muzikos festivaliai Varadere.
Pirmąją gegužės savaitę Olguinjoje vyksta Gegužės liaudies šventė (Romeria de Mayo).
Birželio pabaigoje Trinidade vyksta šventojo Chuano šventė (Fiestas Sanjuaneras).
Karibų kultūros šventė – birželį arba liepą.
Spalio mėnesį – 10 dienų Havanos šiuolaikinės muzikos festivalis.
Spalio pabaigoje Trinidade – Trinitarijos kultūros savaitė (Semana de la Cultura Trinitaria).
Kasmet gruodį Havanoje vyksta tarptautinė Lotynų Amerikos filmų savaitė.

Karnavalai vyksta: Havanoje ir Santiago de Cuba liepos mėnesį, Matanzas ir Pinar del Rio – rugpjūtį, Varadero – sausio mėnesį.

Kita informacija:
Valstybinė kalba: ispanų
Sostinė: Havana
Didžiausias miestas: Havana
Valstybės vadovai: Raúl Castro
Plotas:
- Iš viso: 110 860 km²
- % vandens: nėra duomenų
Gyventojų:
- 2006 liepa (progn.): 11 382 820
- Tankis: 102,68 žm./km²
BVP: 2006 (progn.)
- Iš viso: 44,54 mlrd. $
- BVP gyventojui: 3 900 $
Valiuta: Kubos pesas (CUP)
Laiko juosta: UTC -5
- Vasaros laikas: UTC -4
Nepriklausomybė: Isp.-Amer. karas
- Paskelbta: 1868 spalio 10
- Pripažinta: 1902 gegužės 20
- nuo JAV: 1959
Valstybinis himnas: Kubos himnas
Interneto kodas: .cu
Šalies tel. kodas: +53

Noreciau pasisveciuoti Kuboj. Grazi salis.