Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.
Istorija
Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai turėjo įtakos daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.
Politinė sistema
Kanadą faktiškai valdo Jungtinės Karalystės valdovas (dab. Elžbieta II), jo skiriamas gubernatorius ir ministras pirmininkas, kuris išrenkamas renkant Kanados parlamentą. Kanada yra konstitucinė monarchija. Jos teritorija yra federacinė.
Administracinis suskirstymas
Kanada padalinta į 10 provincijų bei 3 teritorijas.
Provincijos - tankiau apgyvendinti pietiniai regionai, turintys daugiau teisių nei teritorijos.
Skliaustuose nurodytos provincijų sostinės:
Alberta (Edmontonas)
Britų Kolumbija (Viktorija)
Kvebekas (Kvebekas)
Niufaundlandas ir Labradoras (Sent Džonsas)
Manitoba (Vinipegas)
Naujasis Bransvikas (Frederiktonas)
Naujoji Škotija (Halifaksas)
Ontarijas (Torontas)
Princo Edvardo sala (Šarlotetaunas)
Saskačevanas (Redžaina)
Teritorijos - retai apgyvendinti šiauriniai regionai, turintys mažiau teisių nei provincijos.
Skliaustuose nurodytos teritorijų sostinės:
Jukonas (Vaithorsas)
Nunavutas (Ikaluitas)
Šiaurės Vakarų teritorijos (Jelounaifas)
Geografija
Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).
Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300-1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).
Klimatas: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos sniego dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40 °C. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30 °C, pasitaiko ir virš 40 °C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20 °C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0 °C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300-500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.
Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6 %. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.
Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).
Didžiausios Kanados metropolinės zonos:
Vieta / Pagrindinis miestas / Provincija / Populiacija
1 / Torontas / Ontarijas / 5 813 149
2 / Montrealis / Kvebekas / 3 868 831
3 / Vankuveris / Britų Kolumbija / 2 116 581
4 / Otava / Ontarijas/Kvebekas / 1 130 761
5 / Kalgaris / Alberta / 1 079 310
6 / Edmontonas Alberta / 1 034 945
7 / Kvebekas / Kvebekas / 715 515
8 / Vinipegas / Manitoba / 694 668
9 / Hamiltonas / Ontarijas / 692 911
10 / Londonas / Ontarijas / 457 720
11 / Kičeneris / Ontarijas / 451 235
12 / Sent Katerinsas / Ontarijas / 390 317
13 / Halifaksas / Naujoji Škotija / 372 858
14 / Ošava / Ontarijas / 330 594
15 / Viktorija / Britų Kolumbija / 330 088
16 / Vindzoras / Ontarijas / 323 342
17 / Saskatūnas / Saskačevanas / 233 923
18 / Redžaina / Saskačevanas / 194 971
19 / Šerbrukas / Kvebekas / 186 952
20 / Sent Džonsas / Niufaundlandas ir Labradoras / 181 113
(2006 m. duomenys)
Ekonomika
Kanada turi daug naudingųjų iškasenų, medienos, yra aukšto ekonominio išsivystymo valstybė. Kanados prerijos yra vienas iš svarbiausių kviečių gavybos regionų. Iš Kanados kviečiai eksportuojami į tuos kraštus, kur jų stinga, pavyzdžiui, į tropikų šalis. Eksportuojama laikraštinis popierius, pjauta miško medžiaga, celiuliozė, popieriaus masė, nikelis, aliuminis, nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, geležies rūda, varis, asbestas, uranas, kalio druska, lėktuvai, automobiliai ir jų dalys. Svarbiausias prekybos partneris – JAV, be to, prekiaujama su Japonija, D. Britanija, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Danija, Australija, Rusija.
Pagal bendrą kalnakasybos produkciją Kanada užima II vietą pasaulyje. Kanadoje mineralinių žaliavų ir pusfabrikačių vidutiniškai vienam gyventojui pagaminama daugiau negu kitose šalyse. Kanada užima labai aukštą vietą pasaulyje pagal nikelio, cinko rūdų, sidabro, kalio druskos, asbesto gavybą, šiek tiek žemesnę pagal aukso, platinos, niobio, molibdeno rūdų, gamtinių dujų, sieros gamybą. Miškas daugiausiai kertamas Britų Kolumbijos, Kvebeko, Ontarijo provincijose. Kanadai tenka apie 1/8 pasaulio medienos produkcijos ir 1/3 eksporto.
2005 m. Kanadoje sumontuotas rekordinis skaičius vėjo jėgainių, kurių bendra galia siekia 239 MW, kai 2004 m. instaliuoti tik 122 MW. Taigi Kanados augimo tempas šioje srityje padidėjęs iki 54% ir 2005 metais pasiekė 683 MW bendrą metinę galią. Tai reiškia, kad šios energijos pakanka aprūpinti daugiau kaip 240 000 namų. 2006 metais turėtų būti pastatytas dar didesnis kiekis vėjo jėgainių, kurių bendra galia turėtų siekti 500 MW. Šiuo metu Kanada yra 14-oje vietoje pagal išgaunamą elektros energijos kiekį iš vėjo jėgainių.
Kanada yra viena iš pasaulio turtingiausių nacijų, su aukštomis įplaukomis vienam gyventojui bei Ekonominio Bendradarbiavimo ir Išsivystymo organizacijos (OECD) ir G7,G8, G20 narė. Tai yra viena iš pasaulio geriausių 10 prekybos nacijų. Kanada yra sumaišyta rinka, užimanti vietą žemiau negu JAV, bet aukščiau negu dauguma Vakarų Europos nacijų pagal ekonominės laisvės Paveldo Fondo indeksą. Nuo 1990-ųjų pradžios, Kanados ekonomika augo greitai su žemu bedarbystės lygiu ir dideliu vyriausybiniu pertekliumi federaliniame lygmenyje. Šiandien Kanada savo rinka artimai primena JAV, t. y. orientuota ekonomine sistema, gamybos struktūra ir aukštu pragyvenimo lygiu.2009 m. vasario mėn., Kanados nacionalinis bedarbystės lygis buvo 7.77 %. Provincialūs nedarbo rodikliai keičiasi nuo žemo - 3.6 % Albertos provincijoje iki aukšto - 14.6 % Niūfaundlendo ir Labradoro provincijose. Pagal pasaulio didžiausių kompanijų Forbes Global 2000 sąrašą, 2008 metais Kanada sąraše turėjo 69 kompanijas, taip užimdama 5-ąją vietą šalia Prancūzijos. Taip pat 2008 metais Kanados visa vyriausybės įsiskolinimo našta yra žemiausia tarp G8 valstybių.
Demografija
Pasak 2006 m. surašymo, Kanados gyvena 31 612 897 žmonių. Per penkerius metus nuo (nuo 2001 m. iki 2006m.) Kanados populiacija išaugo 5,4 %. Augimas vyksta dėl imigracijos ir, mažesne dalimi, dėl natūralaus prieaugio. Maždaug trys ketvirtadaliai Kanados populiacijos gyvena mažiau nei 150 km atstumu nuo sieno su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Panaši gyventojų dalis gyvena miestuose.
Kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių, Kanadoje didėja Amžiaus mediana ir tuo pačiu mažėja darbingo amžiaus žmonių procentas. Surašymas parodė, kad padidėjusi emigracija šio proceso nesulėtino. 2006 m. Amžiaus mediana buvo 39,5 m. Pasak 2009 metų apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Kanadoje yra 81,23 m.(78,69 vyrams, 83,91 moterims).
Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apskaičiavimai):
0-14 metų: 16,1 % (2 761 711 vyrų ir 2 626 836 moterų)
15-64 metų: 68,7 % (11 633 950 vyrų ir 11 381 735 moterų)
virš 65 metų: 15,2 % (2 220 189 vyrų ir 2 862 787 moterų)
Pasak 2001 m. surašymo, 77,1 % kanadiečių laiko save krikščionimis. Iš jų, didžiausią grupę sudaro katalikai (43,6 % visos Kanados populiacijos). Apie 16,5 % nepriskiria savęs jokiai religijai, o likę 6,4 % yra kitų religijų atstovai, daugiausiai musulmonai (1,9 % visos Kanados populiacijos), judėjai (1,1 %), budistai (1 %), hinduistai (1 %) ir sikhai (0,9 %).
Etninė sudėtis:
2006 metų duomenimis didžiausios Kanados etninės grupės buvo tokios (apklausoje buvo galima pasirinkti daugiau nei vieną variantą):
Kanadiečiai (32,22 %)
Anglai (21,03 %)
Prancūzai (15,11 %)
Škotai (15,11 %)
Airiai (13,94 %)
Vokiečiai (10,18 %)
Italai (4,63 %)
Kinai (3,5 %)
Vietiniai kanadiečiai (4,01 %)
Ukrainiečiai (3,87 %)
Olandai (3,31 %)
Lenkai (3,15 %)
Rytų Indai (3,08 %)
ir kt.
Kanada pirmauja pasaulyje pagal imigrantų skaičių vienam gyventojui. Valstybė skatina imigraciją ir priima daug pabėgėlių. Tikimasi, kad 2009 m. į šalį imigruos nuo 240 000 iki 265 000 žmonių. 2007 m. apklausos duomenimis, beveik penktadalis (19,8 %) kanadiečių gimė kitoje šalyje. Mažumų procentas šalyje nuolat auga ir Kanados statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2017 m. jis padvigubės. Beveik 60 % visų imigrantų yra iš Azijos. Dauguma atvykėlių apsistoja dideliuose miestuose, dažniausiai Vankuveryje, Toronte arba Montrealyje. Šiuo metu apie 80 % Kanados gyventojų laiko save baltaodžiais.
Kalbos:
Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 m. liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą.
Prancūzų ir anglų kalbos turi vienodą padėtį federaliniame teisme, parlamente ir visose federalinėse institucijose. Visuomenė turi teisę į oficialias įstaigas kreiptis abiems kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
Prancūzakalbės Kvebeko ir Naujojo Bransviko provincijos. Oficialų statusą regioniniu lygiu prancūzų kalba turi Kvebeko, Naujojo Bransviko, Manitobos, Ontarijo, Nunavuto, Jukono provicijose ir Šiaurės Vakarų teritorijose.
Miestai
Didžiausi miestai (savivaldybės):
Eilės nr. / Miestas / Provincija / Gyventojų sk. (2006)
1 Torontas Ontarijas 2 481 494
2 Monrealis Kvebekas 1 637 563
3 Kalgaris Alberta 878 866
4 Otava Ontarijas 774 610
5 Vinipegas Manitoba 671 000
6 Edmontonas Alberta 666 104
7 Misisoga Ontarijas 612 925
8 Vankuveris Britų Kolumbija 545 671
9 Kvebekas Kvebekas 532 329
10 Hamiltonas Ontarijas 490 268
11 Longejis Kvebekas 383 149
12 Lavalis Kvebekas 364 756
13 Halifaksas Naujoji Škotija 359 111
14 Sarėjus Britų Kolumbija 347 825
15 Londonas Ontarijas 336 539
16 Bramptonas Ontarijas 325 428
17 Gatino Kvebekas 285 629
18 Markhamas Ontarijas 208 615
19 Vindzoras Ontarijas 208 402
20 Saskatūnas Saskačevanas 196 811
21 Barnabis Britų Kolumbija 193 954
22 Kičeneris Ontarijas 190 399
23 Šerbrukas Kvebekas 186 952
24 Voganas Ontarijas 182 022
25 Redžaina Saskačevanas 178 225
26 Ričmondas Britų Kolumbija 164 345
27 Grand Sadberis Ontarijas 155 219
28 Barlingtonas Ontarijas 150 836
29 Sagenė Kvebekas 148 050
30 Okvilis Ontarijas 144 738
31 Ošava Ontarijas 139 051
32 Ričmond Hilas Ontarijas 132 030
33 Sent Ketrinsas Ontarijas 129 170
34 Levisas Kvebekas 127 352
35 Trua Rivjeras Kvebekas 125 086
36 Abotsfordas Britų Kolumbija 115 469
37 Kingstonas Ontarijas 114 195
38 Kokitlamas Britų Kolumbija 112 890
39 Kembridžas Ontarijas 110 372
40 Tander Bėjus Ontarijas 109 016
41 Čatamas-Kentas Ontarijas 107 341
42 Guelfas Ontarijas 106 170
43 Keip Bretonas Naujoji Škotija 105 968
44 Baris Ontarijas 103 710
45 Saničas Britų Kolumbija 103 654
46 Sent Džonsas Niufaundlandas ir Labradoras 99 192
47 Delta Britų Kolumbija 96 950
48 Kelouna Britų Kolumbija 96 288
49 Terebonas Kvebekas 89 022
50 Sen Žanas prie Rišeljė Kvebekas 87 492
51 Vitbis Ontarijas 87 413
52 Pikeringas Ontarijas 87 139
53 Langlis Britų Kolumbija 86 896
54 Vaterlo Ontarijas 86 543
55 Brentfordas Ontarijas 86 417
56 Šiaurės Vankuveris Britų Kolumbija 82 310
57 Niagara Folsas Ontarijas 78 815
58 Kamlupsas Britų Kolumbija 77 281
59 Repentignė Kvebekas 76 424
60 Su Sent Maris Ontarijas 74 566
Didžiausios metropolijos:
Eilės nr. / Miestas / Provincija / Gyventojų sk. (2006)
1 Torontas Ontarijas 5 113 149
2 Monrealis Kvebekas 3 635 571
3 Vankuveris Britų Kolumbija 2 116 581
4 Otava Ontarijas/Kvebekas 1 130 761
5 Kalgaris Alberta 1 079 310
6 Edmontonas Alberta 1 034 945
7 Kvebekas Kvebekas 715 515
8 Vinipegas Manitoba 694 668
9 Hamiltonas Ontarijas 692 911
10 Londonas Ontarijas 457 720
11 Kičeneris Ontarijas 451 235
12 Sent Ketrinsas Ontarijas 390 317
13 Halifaksas Naujoji Škotija 372 858
14 Ošava Ontarijas 330 594
15 Viktorija Britų Kolumbija 330 088
Karinės pajėgos
Kanados karinės pajėgos (angl. Canadian Forces, pranc. Forces canadiennes) sudaromos iš savanorių. Vyr. vadas – gynybos ministras.
Pagal 2004 m. duomenis sausumos pajėgos (19 500 žm.) turėjo 114 tankų, 2772 šarvuotąsias kovos mašinas, 266 antžeminės (58 savaeigės, 208 velkamosios), 20 zenitinės artilerijos pabūklų, 132 raketų žemė – oras leidimo įrenginius.
Karinėse jūrų pajėgos (8800 žm.) – 4 povandeniniai laivai, 4 eskadriniai minininkai, 12 fregatų, 12 pakrantės gynybos laivų. Karinės jūrų bazės – Halifaksas, Eskimaltas (Britų Kolumbija). Rezervas – 3823 žmonės.
Karinės oro pajėgos (14 500 žm.) turėjo 118 kovos lėktuvų, 144 sraigtasparnius. Iš viso Kanados ginkluotųjų pajėgų rezerve buvo 36 900 žmonių (2003 m.).
Karinės išlaidos – 7,771 mlrd. JAV dol., 1,1% BVP (2002 m.).
Kanada – NATO narė nuo 1949 m. Gynybos srityje Kanadą su JAV sieja ypatingi ryšiai (1940 įkurta Nuolatinė jungtinė gynybos taryba, bendrai kontroliuojama oro erdvė ir kita).
Kita informacija:Valstybinė kalba: prancūzų, anglų
Sostinė: Otava
Didžiausias miestas: Torontas
Valstybės vadovai: Elžbieta II, Mišelė Žan, Styvenas Harperis
Plotas:
- Iš viso: 9 984 670 km²
- % vandens: 8,62 %
Gyventojų:
- 2006 m. liepa (progn.): 33 098 932
- Tankis: 3,32 žm./km²
BVP: 2006 m. (progn.)
- Iš viso: 1 165,00 mlrd. $
- BVP gyventojui: 35 200 $
Valiuta: Kanados doleris ($)
Laiko juosta: UTC -3,5 iki -8
- Vasaros laikas: taikoma ne visur
Nepriklausomybė: nuo Jungtinės Karalystės
- Paskelbta: 1867 liepos 1
Valstybinis himnas: Kanados himnas
Interneto kodas: .ca
Šalies tel. kodas: 1