TELENOVELIŲ FORUMAS
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.


Sveiki! Užsukote į geriausią ir šilčiausią telenovelių forumą Lietuvoje, todėl nieko nelauk ir registruokis;)
 
rodiklisrodiklis  Latest imagesLatest images  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  

 

 Jungtinės Amerikos Valstijos

Go down 
4 posters
AutoriusPranešimas
Rubi
Forumo savininkė
Forumo savininkė
Rubi


Amžius : 31
Miestas : Kaunas
Parašė : 12015
Prisijungė : 2009-09-26

Jungtinės Amerikos Valstijos Empty
RašytiTemos pavadinimas: Jungtinės Amerikos Valstijos   Jungtinės Amerikos Valstijos I_icon_newest_replyPen. 10 23, 2009 12:33 am

Jungtinės Amerikos Valstijos Flvm81


Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos) yra konstitucinė federacinė respublika, turinti penkiasdešimt valstijų ir federalinę apygardą, keletą atskirų teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Šalis daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje su 48 vientisomis valstijomis bei sostine Vašingtonu federalinėje Kolumbijos apygardoje. Valstybė esti tarp dviejų vandenynų - Atlanto ir Ramiojo, Jungtinės Valstijos ribojasi su Kanada šiaurėje ir Meksika pietuose. Atskira Aliaskos teritorija yra žemyno šiaurės vakaruose, valstija su Kanada ribojasi rytuose ir Rusija - vakaruose ties Beringo sąsiauriu. Tuo tarpu, svarbią Havajų valstiją sudaro salynas, esantis Ramiojo vandenyno viduryje.

Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė pirmosios trylika kolonijų ties Atlanto vandenyno pakrante, priklausiusių Didžiajai Britanijai. Pasiskelbdamos valstijomis, tos trylika kolonijų 1776 m. liepos 4 d. parengė nepriklausomybės deklaraciją. Sukilusios valstijos įveikė Didžiąją Britaniją Amerikos revoliucijos kare ir federalinis susirinkimas 1787 m. rugsėjo 17 d. priėmė Jungtinių Valstijų konstituciją. Sekančiais metais ji buvo galutinai įteisinta.

XIX a. Jungtinės Valstijos įsigijo žemės iš Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Meksikos bei Rusijos ir aneksavo Teksaso ir Havajų respublikas. Nesutarimai tarp agrarinių pietinių valstijų ir pramoninės JAV šiaurės bei vergovės įteisinimo, 1860 m. sukėlė Amerikos pilietinį karą. Šiaurinių valstijų pergalė sustabdė visos šalies skilimą ir vergovės įsigalėjimą. Per karus su Ispanija bei per I-ąjį pasaulinį karą, JAV įrodė didelę savo karinę galią ir jos pranašumą pasaulyje. 1945 m. šalis laimėjo Antrą pasaulinį karą ir pirmoji istorijoje panaudojo branduolinį ginklą, tapo nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare bei įkūrė NATO. Po Šaltojo karo laikų, Jungtinės Valstijos išliko vienintele supervalstybe pasaulyje, dominuojančia kariniu, ekonominiu, politiniu bei kultūriniu atžvilgiais.

Istorija


1607 m. Šiaurės Amerikoje įkurta pirmoji anglų kolonija - Džeimstaunas Virdžinijoje. 1626 m. olandai įkūrė Naująjį Amsterdamą, vėliau tapusį Niujorku.

Anglija savo kolonijas laikė visų pirma eksporto rinka ir žaliavų šaltiniu,dėl to buvo taikomi įvairūs apribojimai, pvz., draudžiama statyti manufaktūras. Tai kėlė kolonistų nepasitenkinimą. Anglijos karai su Prancūzija ir indėnais pareikalavo dar padidinti mokesčius. Kolonistai reikalavo, kad nebūtų įvedami mokesčiai, jei jie nėra atstovaujami parlamente. Pradėtas anglų prekių boikotas. Šie veiksmai pamažu artino Anglijos kolonijas prie revoliucijos.

Prasidėjus Amerikos revoliucijai 1776 m. pirmosios trylika kolonijų paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Jos sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija. Faktiškai nepriklausomos Jungtinės Valstijos tapo po to, kai laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1787 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą.

XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. 1819 m. buvo nupirkta Florida. 1846–1848 m. karo su Meksika metu JAV užėmė pusę šios valstybės ploto ir prisijungė ją iš pradžių kaip teritorijas, o vėliau kaip valstijas. 1867 m. JAV iš Rusijos nusipirko Aliaską.

Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m., Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.

Politinė sistema


Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus. Valstijos atskirai sprendžia vidinius reikalus – susijusius su nuosavybe, susisiekimu, verslu, valstijos baudžiamuoju kodeksu, darbo sąlygomis. Kolumbijos apygarda yra valdoma JAV Kongreso ir turi ribotą autonomiją.

Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus, kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos ir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos, aprašo detaliau ir tiksliau nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus.

Jungtinių Valstijų sostinė yra Vašingtonas, kuriame yra JAV Kongresas – JAV įstatymų leidžiamoji valdžia.

Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkėjai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos.

Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai.

Beveik visą šalies egzistavimo laikotarpį čia vyrauja dvipartinė sistema. Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – respublikonai ir demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija - centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus.

Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“ kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais.

Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.

2008 m. prezidento rinkimuose nugalėjęs demokratas Barakas Obama yra 44-as JAV prezidentas ir pirmasis tokį postą užimantis afroamerikietis. Visi kiti buvę prezidentai - europiečių kilmės. 2008 m. vykusiuose rinkimuose demokratų partija laimėjo daugumą tiek Senate, Atstovų Rūmuose. 111-ame JAV Kongrese Senatą sudarė 57 demokratai, 2 nepriklausomi ir 40 respublikonų (viena vieta ginčytina). Rūmus sudaro 256 demokratai ir 178 respublikonai (viena vieta tuščia).

Administracinis suskirstymas


Jungtinės Amerikos Valstijos yra federacinė valstybė, kurią sudaro 50 valstijų. Pirmosios trylika valstijų, sukilusių prieš britų valdžią ir įkūrusių šalį, yra rytinėje JAV pakrantėje, anksčiau buvusių Trylikos kolonijų vietoje. Daugumą likusių teritorijų laikui bėgant iš kitų šalių nupirko Jungtinių Valstijų vyriausybė arba užėmė per karus, išskyrus Vermontą, Teksasą ir Havajus - jos prieš įstodamos į sąjungą buvo nepriklausomos valstybės. Trys naujos valstijos ilgainiui buvo sukurtos iš jau esančių - tai Kentukis (iš Virdžinijos), Tenesis (iš Šiaurės Karolinos) ir Meinas (iš Masačusetso). Vakarų Virdžinija nuo pagrindinės valstijos atsiskyrė per pilietinį karą. Havajų archipelagas paskutinis gavo valstijos vardą - tai įvyko 1959 m. rugsėjo 21 d. Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimu, nei viena valstija negali atsiskirti nuo sąjungos.

Beveik visos valstijos yra Šiaurės Amerikos žemyne. Tik dvi teritorijos laikomos sudėtine JAV dalimi, bet ne valstijomis - tai Kolumbijos apygarda, kurioje įsikūrusi šalies sostinė Vašingtonas su federaline vyriausybe ir Palmyros atolas - neapgyvendinta, tačiau inkorporuota Jungtinių Valstijų užjūrio teritorija. Jungtinės Amerikos Valstijos turi penkias pagrindines, dideles užjūrio teritorijas, kuriose tebegyvena senųjų vietinių gyventojų palikuonys, tai: Puerto Rikas ir Mergelių salos Karibų jūroje, bei Amerikos Samoa, Guamas ir Marianos Šiaurinės Salos Ramiajame vandenyne. Tose žemėse (išskyrus Samoa) gimę žmonės turi Jungtinių Valstijų pilietybę.

Aidahas (Boisė)
Ajova (De Moinas)
Alabama (Montgomeris)
Aliaska (Džunas)
Arizona (Finiksas)
Arkanzasas (Litl Rokas)
Delaveras (Doveris)
Džordžija (Atlanta)
Florida (Talahasis)
Havajai (Honolulu)
Ilinojus (Springfildas)
Indiana (Indianapolis)
Juta (Solt Leik Sitis)
Kalifornija (Sakramentas)
Kanzasas (Topeka)
Kentukis (Frankfortas)
Koloradas (Denveris)
Kolumbijos apygarda (Vašingtonas)
Konektikutas (Hartfordas)
Luiziana (Baton Ružas)
Masačusetsas (Bostonas)
Meinas (Ogasta)
Merilandas (Anapolis)
Mičiganas (Lansingas)
Minesota (Sent Polas)
Misisipė (Džeksonas)
Misūris (Džeferson Sitis)
Montana (Helena)
Naujasis Džersis (Trentonas)
Naujasis Hampšyras (Konkordas)
Naujoji Meksika (Santa Fė)
Nebraska (Linkolnas)
Nevada (Karson Sitis)
Niujorkas (Olbanis)
Ohajas (Kolumbas)
Oklahoma (Oklahoma Sitis)
Oregonas (Salemas)
Pensilvanija (Harisburgas)
Pietų Dakota (Piras)
Pietų Karolina (Kolumbija)
Rod Ailandas (Providensas)
Šiaurės Dakota (Bismarkas)
Šiaurės Karolina (Rolis)
Teksasas (Ostinas)
Tenesis (Našvilis)
Vajomingas (Šajenas)
Vakarų Virdžinija (Čarlstonas)
Vašingtonas (Olimpija)
Vermontas (Montpiljeris)
Virdžinija (Ričmondas)
Viskonsinas (Madisonas)

Regionai:

Jungtinės Amerikos Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:

Ramiojo vandenyno (angl. Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
Kalnų (angl. Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
Pietvakarių (angl. Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
Šiaurės vakarų (angl. Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
Pietryčių (angl. Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
Šiaurės rytų (angl. Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
Pietų Atlanto (angl. South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
Vidurio Atlanto (angl. Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
Naujosios Anglijos (angl. New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.

Geografija


Visa pagrindinė Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija išsidėsčiusi vakarų pusrutulyje: ji tęsiasi nuo Ramiojo vandenyno pakrantės vakaruose iki Atlanto vandenyno rytuose, pietryčiuose valstybei atsiveria Meksikos įlanka, pietuose ji ribojasi su Meksika ir šiaurėje - su Kanada. Aliaska yra didžiausia šalies valstija, Kanados atskirta nuo pagrindinės jos dalies. Aliaska liečiasi su Ramiuoju vandenynu pietuose ir Arkties vandenynu šiaurėje. Havajų valstiją sudaro salynas, esantis Ramiajame vandenyne, į pietvakarius nuo Šiaurės Amerikos. Nesutariama, ar Jungtinės Valstijos užima trečią, ar ketvirtą vietą pasaulyje pagal dydį, šiaip ar taip, kol kas šalis dalijasi abi vietas su Kinija. Pagal žemyninės valstybės dalies dydį, JAV yra ketvirta po Kinijos, Kanados ir Rusijos. JAV taip pat turi keletą neinkorporuotų užjūrio teritorijų, tokių kaip Puerto Riko sandrauga Karibuose ar Guamas Ramiajame vandenyne.

Dėl didelio Jungtinių Valstijų ploto ir geografinės įvairovės, šalyje esti beveik visos klimato juostų rūšys. Didžiojoje JAV dalyje vyrauja vidutinių platumų klimatas, Havajuose ir Floridoje - atogrąžų, Aliaskoje poliarinis, Didžiųjų lygumų vakaruose pusiaujo, pietvakariuose dykumų, Kalifornijos pakrantėje viduržemio ir Didžiajame baseine - sausas klimatas. Jungtinėms Valstijoms gan būdingi ekstremalūs oro reiškiniai - valstijos, besiribojančios su Meksikos įlanka, yra linkusios į uraganų grėsmę, tuo tarpu daugiausia pasaulyje tornadų kyla žemyninėje JAV dalyje, daugiausiai vidurio vakaruose, vadinamojoje Tornandų Alėjoje.

Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos


Jungtinės Amerikos Valstijos turi didelę ekonominę, politinę bei karinę įtaką visam pasauliui. Beveik visos valstybės turi savo ambasadas JAV sostinėje Vašingtone ir laiko daugybę konsulatų visoje šalyje. Taip pat, beveik visos pasaulio šalys priima diplomatines amerikiečių misijas, nors Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Butanas, Sudanas ir Taivanas su Jungtinėmis Valstijomis nepalaiko jokių oficialių diplomatinių santykių.

JAV palaiko specialius santykius su Jungtine Karalyste ir glaudžius ryšius su Australija, Naująja Zelandija, Japonija, Izraeliu ir NATO narėmis.

Šalies prezidentas taip pat yra ir ginkluotųjų pajėgų vadas, paskiriantis gynybos sekretorių ir Joint Chiefs of Staff. JAV gynybos departamentas valdo karines pajėgas: armiją, karinį laivyną, jūrų pėstininkus ir oro pajėgas. Kranto apsauga rūpinasi Tėvynės saugumo departamentas taikos metu ir Karinio laivyno departamentas karo metu.

Ekonomika


JAV ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., Medicare, Medicaid ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.

Jungtinių valstijų ekonomikai būdingas nuolatinis augimas, žemas nedarbo lygis, nežymi infliacija, didelis prekybos deficitas ir spartus pažangiųjų technologijų vystymas.

JAV akcijų biržos stebimos kaip pasaulio ekonomikos rodiklis, JAV doleris yra plačiai naudojama pasaulyje valiuta. Kai kurios šalys su JAV doleriu yra susiejusios savo nacionalines valiutas, ar net naudoja dolerį kaip nacionalinės valiutos pakaitalą.

Šalis turtinga mineraliniais ištekliais, čia gausios aukso, naftos, anglies, urano atsargos. JAV užima pirmaujančias pozicijas kukurūzų, kviečių, cukraus, tabako gamyboje. Pramonės įmonėse gaminami automobiliai, lėktuvai, elektronika. Didžiausia ekonomikos šaka yra paslaugos, kuriose dirba 3/4 JAV gyventojų.

Didžiausias prekybos partneris – Kanada. Kiti svarbūs prekybos partneriai: Meksika, Europos Sąjunga, Azijos pramoninės valstybės, Japonija, Indija, Pietų Korėja. Svarbūs prekybiniai santykiai ir su Kinija.

JAV yra trečia pasaulyje pagal apsilankančių turistų skaičių (41,8 mln. per metus), ją lenkia tik Prancūzija (77 mln.) ir Ispanija (51,7 mln.).

Gyventojai


Didžioji dalis iš 300 milijonų JAV gyventojų kilę iš imigrantų, atvykusių iš Europos. Tai imigrantai iš Vokietijos, Anglijos, Škotijos, Nyderlandų, Airijos, Italijos, taip pat ir iš Skandinaviškų ar Slaviškų šalių. Kiti imigrantai atvyko iš rytų bei pietų Europos bei prancūziškosios Kanados dalies. Nors tiesiai iš Ispanijos atvykėlių nebuvo daug, ispanų palikuonys atsikėlę iš Meksikos ir Centrinės Amerikos sudaro didžiausią šalies mažumą (apie 13,4%).

Apie 12,9% gyventojų yra afro-amerikiečiai, dauguma jų yra kilę iš vergų, atvežtų į šalį XVII-XVIII amžiuose.

Apie 3,6% gyventojų sudaro imigrantų iš Azijos palikuonys, kurių dauguma yra vakariniame krante. Amerikos čiabuviai (Amerikos indėnai ir kiti), sudaro mažiau nei vieną procentą gyventojų.

Religija:

2004 m. pagrindinės religijos JAV buvo: protestantizmas (52% gyventojų), katalikybė (24%), mormonizmas (2%), judaizmas (1%), islamas (1%), taip pat nuo 0,3 iki 0,5% kiekvienos iš šių religijų – budistų, induistų. 10% gyventojų nepriskiria savęs jokiai religijai, nuo 0,3 iki 0,5% laiko save ateistais ir agnostikais. Didžiausia bažnyčia yra Romos katalikų bažnyčia, po kurios eina Pietų Baptistų Konventas ir Mormonų bažnyčia.

Kultūra


Jungtinės Valstijos yra daugiakultūrė valstybė, daugybės etninių grupių, jų tradicijų bei įsitikinimų namai. Nėra nacionalinės „amerikiečio“ tautybės ar amerikiečių tautos tapatybės, nes neskaitant senųjų Amerikos indėnų, beveik visi JAV gyventojai ir jų protėviai į Šiaurės Ameriką emigravo per paskutiniuosius penkis šimtmečius. Originalią amerikietišką kultūrą smarkiai paveikė Vakarų pasaulis, kurį iš Europos atsivežė ankstyvieji anglų ir olandų naujakuriai. Vokiečių, airių bei škotų kultūros taip pat smarkiai paveikė amerikietiškąją. Į šalį įvežus juodaodžių vergų iš Afrikos ir jiems vėlesniais laikais įgavus tokias pačias pilietines teises kaip ir baltaodžių amerikiečių, išsivystė tam tikra, galinga afroamerikiečių kultūra, turinti savitą, pasaulyje lengvai atpažįstamą stilių. Jungtinėms Valstijoms plečiantis į vakarinę pakrantę, šalį užplūdo darbo ieškantys ispanų ir indėnų palikuonys, taigi meksikiečiai irgi įsiliejo į jos pagrindinę kultūrą, sudarydami atskirą šaką. Didelio masto imigracija XIX a. pab. - XX a. pr. į klestinčią JAV vyko iš Pietų bei Rytų Europos, vėliau - iš Azijos ir ypatingai - Lotynų Amerikos. Daugybė tautų į amerikiečių kultūrą įnešė naujų kultūrinių elementų.

Sportas:

Nuo XIX a. pabaigos beisbolas JAV laikomas nacionaliniu sportu. Futbolas, krepšinis ir ledo ritulys yra kitos trys labiausiai šalyje paplitusios sporto šakos. Čia susiformavo krepšinis, tinklinis, riedlenčių sportas, vėliau išplitę visame pasaulyje.

Iš viso aštuonerios Olimpinės žaidynės vyko JAV. Šalis iki 2008 m. yra laimėjusi 2301 medalį Vasaros olimpinėse žaidynėse, daugiau nei bet kokia kita šalis ir 216 Žiemos olimpinėse žaidynėse.

Transportas


JAV transporto sistema yra itin gerai išvystyta. Labiausiai išvystytas kelių tinklas. Daugiausiai kelių driekiasi iš rytų į vakarus. Analogiškai šia kryptimi stipriausiai yra išvystyta vamzdynų bei geležinkelių transporto infrastruktūra. Vidaus vandenų transportas JAV daugiausiai sietinas su laivyba Misisipės upėje. Gerai yra išvystytas oro transportas. Smulkesni oro uostai yra beveik visuose JAV miestuose. Didžiausias oro uostas JAV yra įsikūręs Čikagoje.

Didžiausi miestai (pagal gyventojų skaičių)


Labiausiai apgyvendintų JAV miestų sąrašas, pagal 2006 metų liepos 1 diena atlikta JAV gyventojų surašymo biuro statistiką. Miesto gyventojais skaitomi tik žmonės gyvenantis pačiame mieste, o ne jo priemiesčiuose.

100 didžiausių JAV miestų pagal gyventojų skaičių:

Vieta / Miestas / Valstija / Gyventojų sk.
1 / Niujorkas / Niujorkas / 8 214 426
2 / Los Andželas / Kalifornija / 3 849 378
3 / Čikaga / Ilinojus / 2 833 321
4 / Hiustonas / Teksasas / 2 144 491
5 / Finiksas / Arizona / 1 512 986
6 / Filadelfija / Pensilvanija / 1 448 394
7 / San Antonijas / Teksasas / 1 296 682
8 / San Diegas / Kalifornija / 1 256 951
9 / Dalasas / Teksasas / 1 232 940
10 / San Chosė / Kalifornija / 929 936
11 / Detroitas / Mičiganas / 871 121
12 / Džeksonvilis / Florida / 794 555
13 / Indianapolis / Indiana / 785 597
14 / San Franciskas / Kalifornija / 744 041
15 / Kolumbas / Ohajas / 733 203
16 / Ostinas / Teksas / 709 893
17 / Memfis / Tenesis / 670 902
18 / Fortvortas / Teksasas / 653 320
19 / Baltimorė / Merilandas / 631 366
20 / Šarlotė / Šiaurės Karolina / 630 478
21 / El Pasas / Teksasas / 609 415
22 / Bostonas / Masačusetsas / 590 763
23 / Sietlas / Vašingtonas / 582 454
24 / Vašingtonas / Kolumbijos apygarda / 581 530
25 / Milvokis / Viskonsinas / 573 358
26 / Denveris / Koloradas / 566 974
27 / Luizvilis / Kentukis / 554 496
28 / Las Vegas / Nevada / 552 539
29 / Nešvilis / Tenesis / 552 120
30 / Oklahoma Sitis / Oklahoma / 537 734
31 / Portlandas / Oregonas / 537 081
32 / Tuksonas / Arizona / 518 956
33 / Albukerkas / Naujoji Meksika / 504 949
34 / Atlanta / Džordžija / 486 411
35 / Long Byčas / Kalifornija / 472 494
36 / Fresnas / Kalifornija / 466 714
37 / Sakramentas / Kalifornija / 453 781
38 / Mesa / Arizona / 447 541
39 / Kanzas Sitis / Misūris / 447 306
40 / Klyvlendas / Ohajas / 444 313
41 / Virdžinija Byčas / Virdžinija / 435 619
42 / Omaha / Nebraska / 419 545
43 / Majamis / Florida / 404 048
44 / Oklandas / Kalifornija / 397 067
45 / Tulsa / Oklahoma / 382 872
46 / Honolulu / Havajai / 377 357
47 / Mineapolis / Minesota / 372 833
48 / Kolorado Springsas / Koloradas / 372 437
49 / Arlingtonas / Teksasas / 367 197
50 / Vičita / Kanzasas / 357 698
51 / Rolis / Šiaurės Karolina / 356 321
52 / Sent Luisas / Misūris / 353 837
53 / Santa Ana / Kalifornija / 340 024
54 / Anaheimas / Kalifornija / 334 425
55 / Tampa / Florida / 332 888
56 / Cincinatis / Ohajas / 332 252
57 / Pitsburgas / Pensilvanija / 312 819
58 / Beikersfildas / Kalifornija / 308 392
59 / Aurora / Koloradas / 303 582
60 / Toledas / Ohajas / 298 446
61 / Riversaidas / Kalifornija / 293 761
62 / Stoktonas / Kalifornija / 290 141
63 / Korpas Hristi / Teksasas / 285 267
64 / Niuarkas / Naujasis Džersis / 281 402
65 / Ankoridžas / Aliaska / 278 700
66 / Bafalas / Niujorkas / 276 059
67 / Sent Polas / Minesota / 273 535
68 / Leksingtonas / Kentukis / 270 789
69 / Planas / Teksasas / 255 009
70 / Fort Veinas / Indiana / 248 637
71 / Sankt Peterburgas / Florida / 248 098
72 / Glendeilas / Arizona / 246 531
73 / Džersi Sitis / Naujasis Džersis / 241 789
74 / Linkolnas / Nebraska / 241 167
75 / Hendersonas / Nevada / 240 614
76 / Chandleris / Arizona / 240 595
77 / Grinsboras / Šiaurės Karolina / 236 865
78 / Skotsdeilas / Arizona / 231 127
79 / Baton Ružas / Luiziana / 229 553
80 / Birmingemas / Alabama / 229 424
81 / Norfolkas / Virdžinija / 229 112
82 / Madisonas / Viskonsinas / 223 389
83 / Naujasis Orleanas / Luiziana / 223 388
84 / Česapikas / Virdžinija / 220 560
85 / Orlandas / Florida / 220 186
86 / Garlandas / Teksasas / 217 963
87 / Hajalija / Florida / 217 141
88 / Laredas / Teksasas / 215 484
89 / Čula Vista / Kalifornija / 212 756
90 / Labokas / Teksasas / 212 169
91 / Renas / Nevada / 210 255
92 / Akronas / Ohajas / 209 704
93 / Darhemas / Šiaurės Karolina / 209 009
94 / Ročesteris / Niujorkas / 208 123
95 / Modestas / Kalifornija / 205 721
96 / Montgomeris / Alabama / 201 998
97 / Fremontas / Kalifornija / 201 691
98 / Šrivportas / Luiziana / 200 199
99 / Arlingtonas / Virdžinija / 199 776
100 / Glendeilas / Kalifornija / 199 463

Kita informacija:
Valstybinė kalba: oficialios valstybinės nėra, nacionalinė - anglų kalba
Sostinė: Vašingtonas
Didžiausias miestas: Niujorkas
Valstybės vadovai: Barakas Obama, Džozefas Bidenas, Nensė Pelosi
Plotas:
- Iš viso: 9 826 630 km²
- % vandens: 6,76%
Gyventojų:
- 2009 m.: 306 347 000
- Tankis: 31 žm./km²
BVP: 2008 m.
- Iš viso: 14,264 trilijonų mlrd. $
- BVP gyventojui: 43 594 $
Valiuta: Jungtinių Valstijų doleris (USD)
Laiko juosta: nuo UTC-5 iki UTC-10
- Vasaros laikas: nuo UTC-4 iki UTC-10
Nepriklausomybė: nuo Jungtinės Karalystės
- Paskelbta: 1776 m. liepos 4 d.
- Pripažinta: 1783 m. rugsėjo 3 d.
Valstybinis himnas: JAV himnas
Interneto kodas: .us .gov .mil .edu
Šalies tel. kodas: 1

Jungtinės Amerikos Valstijos 2ic64i8
Atgal į viršų Go down
https://tvnoveles.lithuanianforum.net
Maria Del Carmen
Cuando me enamoro
Cuando me enamoro
Maria Del Carmen


Parašė : 2100
Prisijungė : 2009-12-14

Jungtinės Amerikos Valstijos Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Jungtinės Amerikos Valstijos   Jungtinės Amerikos Valstijos I_icon_newest_replyAntr. 04 13, 2010 2:37 am

Patinka man JAV.Šalis tikrai įdomi,norėčiau ją aplankyti <3 Širdis
Atgal į viršų Go down
li*
Yo no puedo enamorarme de ti
Yo no puedo enamorarme de ti
li*


Parašė : 141
Prisijungė : 2009-12-18

Jungtinės Amerikos Valstijos Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Jungtinės Amerikos Valstijos   Jungtinės Amerikos Valstijos I_icon_newest_replyKv. 04 15, 2010 10:43 pm

mano svajonių šalis Širdis
Atgal į viršų Go down
kristel.♥
Este es mi pecado.Cual es el tuyo?
Este es mi pecado.Cual es el tuyo?



Amžius : 30
Miestas : Vilnius
Parašė : 43
Prisijungė : 2012-05-06

Jungtinės Amerikos Valstijos Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Jungtinės Amerikos Valstijos   Jungtinės Amerikos Valstijos I_icon_newest_replySk. 07 01, 2012 11:01 pm

taip pat mano SVAJONIŲ šalis.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content





Jungtinės Amerikos Valstijos Empty
RašytiTemos pavadinimas: Re: Jungtinės Amerikos Valstijos   Jungtinės Amerikos Valstijos I_icon_newest_reply

Atgal į viršų Go down
 
Jungtinės Amerikos Valstijos
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Kuri Š.Amerikos atlikėja?
» Kuri P.Amerikos atlikėja?
» Mėgstamiausia Lotynų Amerikos atlikėja
» Top 5 - Lotynų Amerikos, Ispanijos atlikėjai ir grupės

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
TELENOVELIŲ FORUMAS :: DISKUSIJŲ PALETĖ :: DISKUSIJOS :: KELIAUJAM-
Pereiti į: