Egipto Arabų respublika (Egiptas, arab. جمهوريّة مصر العربية) yra šiaurės rytų Afrikos valstybė. Egiptiečiai yra gausiausia šiaurės rytų Afrikos tauta. Egiptas garsus senųjų civilizacijų palikimu ir pasaulinio masto istoriniais paminklais: piramidėmis, sfinksu, šventyklomis ir faraonų kapais. Šiandien Egiptas yra svarbus politinis ir kultūrinis arabų pasaulio centras.
Istorija
Arabiškas Egipto pavadinimas Mişr yra semitiškos kilmės ir reiškia „šalis“ arba „valstybė“. Senovės egiptiečiai savo šalį vadino „Msr“ (žemė, šalis) arba „Kemet“ (juodas). Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta – „Pta sielos rūmai“.
Pastovūs kasmetiniai Nilo potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu ištisus tūkstančius metų, tapo vienos iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų atsiradimo priežastimi. Suvienyta Egipto valstybė iškilo apie 3200 m. pr. m. e., ir ištisos dinastijos valdė ją dar tris tūkstantmečius. Paskutinė vietinės kilmės dinastija žlugo XI a.pr.m.e. Nuo to laiko, pradedant XXI-ąja dinastija, visi valdovai buvo svetimšaliai. Po 525 m. pr .m. e. persų invazijos, Egiptą valdė Persijos, Graikijos, Romos ir Bizantijos statytiniai.
Administracinis suskirstymas
Egiptas suskirstytas į 26 muhafazas (provincijas; arab. muhafazat, vns. muhafazah).
Geografija
Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, Sacharos dykumoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas, kurio ilgis 163 km.
Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Pakrantės ilgis: 2450 km.
Aukščiausias taškas: 2629 m (Katerinos kalnas), žemiausias taškas: -133 m (Al-Kattara).
Pagrindiniai miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahalla El-Kubra, Hurgada, Luksoras, Kom Ombo, Port Safaga, Port Saidas, Šarm el Šeichas, Šubra-El-Khema, Edfu, Esna, Suecas.
Ekonomika
Ypač svarbus vaidmuo šalies ekonomikoje tenka turizmui. Šalį kasmet aplanko apie 7 mln. užsienio turistų, iš kurių Egiptas gauna apie 10 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Dėkingas klimatas leidžia Egiptui pateikti žemės ūkio produktus Europos ir kitoms rinkoms ne sezono metu. Todėl žemdirbiai raginami pradėti auginti vynuoges be kauliukų, melionus, mango vaisius ir braškes. Taip pat didinamas dėmesys šviežioms datulėms, česnakui, džiovintiems svogūnams, saulėje džiovintiems pomidorams, razinoms, skintoms gėlėms, dekoratyviniams augalams.
Demografija
Egiptas yra labiausiai apgyvendinta šalis Vidurio Rytuose ir antra pagal dydį Afrikos žemyne. 2009 m. duomenimis, Egipte gyvena maždaug 83 mln. žmonių. Dėl medicinos vystymosi ir žaliosios revoliucijos per paskutinius 40 m. Egipto populiacija smarkiai augo. 1798 m. Napaleono žygio į Egiptą metu šalyje gyveno tik apie 3 milijonus žmonių. Beveik visa Egipto populiacija yra susikoncentravusi ties Nilo krantais, jo deltoje arba prie Sueco kanalo.
Egiptiečiai yra didžiausia šalies etninė grupė – 98 % visos populiacijos. Didesnės etninės mažumos yra arabų beduinai, berberai ir senovės nubiečiai daugiausiai gyvenantys aplink Nilo upę.
Egipte taip pat gyvena nemažas skaičius pabėgėlių ir prieglobsčio ieškotojų iš kaimyninių šalių. Nors tikslus jų skaičius nežinomas, manoma, kad jų yra tarp 500 000 ir 3 milijonų. Apskaičiuota, kad tarp jų yra maždaug 70 000 palestiniečių ir 150 000 irakiečių, bet didžiausios pabėgėlių grupės - sudaniečių - dydis yra nežinomas. Anksčiau šalyje buvo didelės graikų ir žydų bendruomenės, bet dabar jos yra praktiškai išnykusios.
Pasak 2005 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas šalyje yra 71,4 % (vyrų - 83 %, moterų - 59,4 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Egipte yra 72,12 metų (vyrų - 69,56 m., moterų - 74,81 m.). Gyventojų amžiaus struktūra:
0-14 metų: 31,4 %
15-64 metų: 63,8 %
65 metų ir vyresni: 4,8 % (2009 m. apsk.)
Religija:
Nuo 1980 m. islamas yra valstybinė šalies religija ir, pasak Egipto konstitucijos, kiekvienas naujas įstatymas turi sutikti su Islamo įstatymais. Islamą išpažįsta 80 - 90 % Egipto gyventojų, o dauguma likusiųjų yra krikščionys. Beveik visi musulmonai yra sunitai, nors dalis jų taip laikosi sufizmo nurodymų. Ateistų, agnostikų ir kitų religijų atstovų šalyje yra labai mažai. 2006 m. aukščiausiasis Egipto teismas griežtai teisiškai atskyrė abraomiškosias religijos (islamą, krikščionybę ir judaizmą) nuo visų kitų religijų. Dar neseniai nepamelavę apie savo religiją kitų tikėjimų žmonės negalėjo gauti identifikacijos kortelių, pasų, gimimo liudijimų ir kitų dokumentų. Nuo 2009 m. šiuose dokumentuose vietoje vienos iš trijų pripažįstamų religijų leidžiama padėti brūkšnį. Krikščionys taip pat skundžiasi, kad valdžia nepakankamai atsižvelgia į jų interesus ir kad jie dėl religijos yra diskriminuojami darbe. Daugeliui egiptiečių religija yra labai svarbi. Penkis kartus per dieną girdimas adhanas (musulmonų kvietimas melstis) neformaliai reguliuoja tiek verslo, tiek žiniasklaidos ir pramogų tempą.
Išpuoliai prieš turistus
Turizmas – viena svarbiausių Egipto ekonomikos sričių. Tad nenuostabu, kad teroristų išpuoliai dažnai nukreipti į užsienio turistus. Taip siekiama paveikti skaudžiausią vietą ir sukelti didžiausią atgarsį pasaulyje. Manoma, kad dėl šios priežastis Egiptas per metus praranda apie 0,5 mln. turistų. Tad imtasi papildomų saugumo priemonių. Savarankiškas užsieniečių judėjimas Egipte ribojamas, o turistiniai autobusai po šalį vyksta tik grupėmis ir lydimi ginkluoto konvojaus. Plačiausiai nuskambėjo 1997 m. išpuoliai Kaire ir Luksore (žr. Teroro aktas Luksore), tačiau jie nesiliauja iki šiol. Paskutiniųjų 10 metų išpuoliai prieš užsienio turistus:
1996 m. balandžio 18 d. islamo karinės grupuotės nariai prie piramidžių nušovė 18 graikų – palaikę juos izraelitais;
1997 m. rugsėjo 18 d. prie Kairo Egipto muziejaus išpuolio metu žuvo 9 vokiečiai ir jų vairuotojas;
1997 m. lapkričio 17 d. Luksore prie šventyklos nušauti 62 žmonės, 6 užpuolikai ir 3 policininkai;
2004 m. spalio 7 d. sprogimo Tabos Hiltono viešbutyje (netoli Izraelio sienos) ir vėlesnių dviejų paplūdimyje metu žuvo 34 žmonės;
2005 m. balandžio 7 d. Kairo turguje savižudžio susprogdinta bomba užmušė amerikietį ir du prancūzus;
2005 m. balandžio 30 d. Kaire prie Egipto muziejaus savižudžio susprogdinta bomba užmušė izraelietį, italą ir švedą;
2005 m. liepos 23 d. sprogdinimai Šarm el Šeicho kurorte nusinešė 64 žmonių gyvybes;
2006 m. balandžio 24 d. Dahabe susprogdintos trys bombos, žuvo apie 23 žmones.
Virtuvė
Egipto virtuvė - Egipte ir rytinėje Libijoje paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Egipto nacionalinė virtuvė. Islamo virtuvės dalis.
Įtakos:
Egipto virtuvė kildinama iš Senovės Egipto virtuvės, kurios metu buvo padėti kulinarijos pagrindai. Egipte nuo senovės vartota vietinė duona, gamintas vynas, alus, vartota daugybė svogūnų ir česnakų. Visi šie ypatumai išlieka ir dabartinėje virtuvėje.
Islamo atėjimas labai apribojo alkoholio vartojimą, anešė naujų draudimų ir taisyklių. Naujaisiais laikais Egipto virtuvę veikė Turkiška virtuvė, kurią atnešė Osmanų imperija.
Produktai ir patiekalai:
Egipto virtuvė yra į rytus nuo Magrebo virtuvės, ir didžiausias jos skirtumas nuo pastarosios yra tas, kad čia kuskusas nebeužima svarbios vietos, o svarbiausia yra duona (Egipte ji vadinama eš/aysh عيش). Jau senovėje buvo žinoma apie 30 duonos rūšių. Dabartiniame Egipte naudojamos populiariausios duonos yra šios: pitos tipo paplotis iš baltų miltų (aysh shami), rupių miltų paplotis (aysh baladi), saulėje kildyta duona (aysh shams) ir kt.
Egipto virtuvė iš kitų islamo virtuvių išsiskiria tuo, kad gausiai naudoja pupas (ful) (kitos islamo šalys naudoja daugiausia avinžirnius). Išskirtinė Egipto daržovė taip pat yra džiuto lapai, naudojami dar nuo faraonų laikų.
Egiptas yra vakariausia islamo virtuvės šalis, kuri vartoja ryžius (ruzz) kaip pagrindinį maistą. Jie yra verdami su riešutais, vaisiais ir mėsa. Neretai tokie ryžiai naudojami gaminti mahši (محشي), įdarytas daržoves, - cukinijas, baklažanus, pomidorus, vynuogių lapus (mahshi warraq enab), kopūsto lapus (mahshi koronb).
Gausus pieno produktų pasirinkimas. Be visoms islamo tautoms būdingo jogurto (laban), Egipte gaminama daug sūrių (gibna), kurie būna dviejų rūšių: minkštieji balti sūriai gibna beida ir kietieji sūriai gibna rumy.
Egipte gausu daržovių patiekalų ir naudojama mažiau mėsos, nei kitose islamo virtuvėse. Tradiciškai buvo plačiai naudojami balandžiai (hamaam), jūros pakrantėje ir prie Asuano gausiai vartojama žuvies. Mėsos patiekalai nesiskiria nuo kitų islamo virtuvių: čia kepami kebabai ir kofta.
Nacionaliniai patiekalai:
Nors Egipto virtuvė turi daug panašumų su kitomis islamo virtuvėmis, Egiptiečiai linkę pabrėžti kai kuriuos patiekalus kaip savo nacionalinius.
Vienas jų yra ful medames (فول مدمس), pupų troškinys, dažniausiai valgomas su duona ir kietai virtais kiaušiniais.
Kušari (كشرى) - dar vienas nacionalinis patiekalas, gaminamas iš makaronų, ryžių, lęšių, avinžirnių, kurie apliejami aštriu česnako, acto ir pomidorų padažu. Šis patiekalas labai primena Levanto virtuvės mudžadara.
Tamija, egiptietiškas falafelio variantas, gaminamas iš pupų yra laikomas dar vienu nacionaliniu patiekalu. Tai - pupų tešlos rutuliukai, virti riebaluose ir patiekiami su įvairiais aštriais padažais.
Dar vienas nacionalinis patiekalas yra džiuto lapų sriuba malukhija. Be jos gaminama visa eilė sriubų šurba (shurbah) iš mėsos, daržovių ir žuvies.
KonafaNacionalinis Egipto desertas yra umm ali, karštas razinų pyragas, mirkytas piene. Konafa yra tešliniai lizdeliai, kurie įdaromi riešutais ir saldumynais. Basbusa yra specifinis manų pyragas. Ryžių pudingas vadinamas mahalabija.
Etiketas:
Egipto virtuvės etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitų islamo šalių. Valgoma rankomis, sėdint prie žemų staliukų. Arbata ar kava patiekiama valgio pabaigoje.
Kita informacija:Valstybinė kalba: Arabų
Sostinė: Kairas
Didžiausias miestas: Kairas
Valstybės vadovai: Hosnis Mubarakas
Plotas:
- Iš viso: 1 001 450 km²
- % vandens: 0,6 %
Gyventojų:
- 2006 liepa (progn.): 78 887 007
- Tankis: 78,77 žm./km²
BVP: 2006 (progn.)
- Iš viso: 328,10 mlrd. $
- BVP gyventojui: 4 200 $
Valiuta: Egipto svaras (EGP)
Laiko juosta: UTC +2
- Vasaros laikas: UTC +3
Nepriklausomybė: nuo Jungtinės Karalystės
- Paskelbta: 1922 vasario 28
Valstybinis himnas: Egipto himnas
Interneto kodas: .eg
Šalies tel. kodas: 20
rodiklis 
Temos pavadinimas: Egiptas 
Mielai daugiau praleiščiau Egipte laiko, kad susipažinčiau daugiau su juo.
