Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europos geografiniame viduryje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Toje pačioje geografinėje platumoje vakariau Lietuvos yra Danija, Didžioji Britanija (Anglijos šiaurinė dalis), ryčiau - Baltarusija ir Rusijos centrinės sritys, toje pačioje geografinėje ilgumoje šiauriau yra Latvija, Estija, Suomija, piečiau - Rytų Lenkija, Ukrainos vakarinė dalis, Rumunija, Bulgarija, Graikija.
Ribojasi su šiomis valstybėmis:
Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km),
Baltarusija (sienos ilgis – 677 km),
Lenkija (sienos ilgis – 104 km),
Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).
Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos - Baltarusijos ir Lietuvos - Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.
XIV a. Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje: į ją įėjo dabartinė Baltarusijos ir Ukrainos teritorija, dalis Lenkijos ir Rusijos. 1569 m. Liublino unija Lietuva susijungė su Lenkija, suformuodama naują respubliką - Žečpospolitą, kuri gyvavo daugiau kaip 200 metų, kol kaimyninės šalys aneksavo teritorijas 1795 m. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., tačiau 1940 m., antrojo pasaulinio karo pradžioje, buvo vėl okupuota TSRS ir vėliau hitlerinės Vokietijos. Vokietijai karą pralaimėjus, Lietuva liko TSRS sudėtyje. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva tapo pirmąja tarybine respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.
Istorija
Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė prieš 11-13 tūkstančių metų. Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo Brunono Kverfurtiečio žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje 1009 metų vasario 14 arba kovo 9 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.
XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi.
Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vad. Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.
Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.
1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.
1919 m. Lietuva kariavo su dalį jos teritorijos užėmusiais bolševikais ir bermontininkais, 1919-1920 m. vyko Lietuvos ir Lenkijos ginkluotas konfliktas dėl Lenkijos okupuotų Vilniaus bei Suvalkų kraštų.
1940 m. birželį Lietuvą okupavo ir netrukus aneksavo Tarybų Sąjunga.
1941 m. birželio–liepos mėn. prasidėjo Lietuvos hitlerinė okupacija.
1944 m. liepos–spalio mėn. TSRS užėmė Lietuvą antrą kartą.
1986 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės.
1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas. [4] Lietuva buvo pirmoji tarybinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos. Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 dieną.
1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.
1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas.
Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.
Politinė sistema
Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.
Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.
Vykdomoji valdžia: Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas).
Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, merą renka taryba. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.
Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Į Seimą gali būti renkami piliečiai nuo 25 m. amžiaus.
Administracinis suskirstymas
Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kuriose vykdomas iš dalies decentralizuotas valstybės valdymas. Savivalda užtikrinama 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas.
Apskritis / Adm. centras / Gyv. mieste / Gyv. kaimuose / Plotas (km²) / Gyventojų 2008 m.
1 / Alytaus apskritis / Alytus / 104542 / 72498 / 5425 / 177 040
2 / Kauno apskritis / Kaunas / 483560 / 190146 / 8060 / 673 706
3 / Klaipėdos apskritis / Klaipėda / 274978 / 103865 / 5209 / 378 843
4 / Marijampolės apskritis / Marijampolė / 89938 / 91281 / 4463 / 181 219
5 / Panevėžio apskritis / Panevėžys / 167723 / 116512 / 7881 / 284 235
6 / Šiaulių apskritis / Šiauliai / 215021 / 134855 / 8540 / 349 876
7 / Tauragės apskritis / Tauragė / 52336 / 75042 / 4411 / 127 378
8 / Telšių apskritis / Telšiai / 102258 / 71125 / 4350 / 173 383
9 / Utenos apskritis / Utena / 96461 / 76119 / 7201 / 172 580
10 / Vilniaus apskritis / Vilnius / 663969 / 184128 / 9760 / 848 097
Geografija
Gamtinės geografijos požiūriu, Lietuva yra vidutinių platumų šalis Rytų Europos lygumos vakarinėje dalyje, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį klimato, Rytų Europos mišriųjų miškų geografinėje zonoje. Labiausiai į rytus nutolusi Lietuvos vietovė yra Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje ties Rimaldiškių ir Vosiūnų kaimais (26°51' rytų ilgumos), į vakarus - ties Nida (20°56' rytų ilgumos), į šiaurę - Biržų rajono savivaldybės teritorijoje ties Aspariškių kaimu (56°27' šiaurės platumos), į pietus - Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ties Musteikos kaimu (53°54' šiaurės platumos). Nuo Lietuvos teritorijos geografinio centro ties Ruoščiais iki šiaurės ašigalio yra 3870 km, iki pusiaujo apie 6130 km, iki Grinvičo dienovidinio - 1488 kilometrai. 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Purnuškių kaimo ir Bernotų piliakalnio, yra Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto nustatytas Europos geografinis centras (54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos).
Lietuvos teritorija iš rytų į vakarus driekiasi 373 km, iš šiaurės į pietus - 276 km. Lietuva plotu (65,3 tūkst. km²) yra didesnė už Olandiją (41,5 tūkst. km²), Belgiją (30,5 tūkst. km²), Daniją (43,1 tūkst. km²), Šveicariją (41,2 tūkst. km²), Estiją (45,2 tūkst. km²), mažesnė - už Austriją (83,9 tūkst. km²), Čekiją (78,9 tūkst. km²) ir beveik lygi su Latvija (64,6 tūkst. km²) ir Airija (70,3 tūkst. km²).
Saulė Lietuvos rytuose teka 23 min. 20 sek. anksčiau negu vakaruose. Lietuvos laiko juosta yra PL + 2 h (kaip Helsinkis, Ryga, Atėnai, Jeruzalė). Lietuvoje naudojama sezoninė laiko skaičiavimo kaita.
Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.
Klimatas:
Lietuvos klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį. Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 °C, o žiemą apie -5 °C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 °C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30 °C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20 °C, o naktimis ir iki -30 °C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50% metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai.
Kraštovaizdis:
Lietuvos kraštovaizdžio tipai:
molingosios lygumos – 55,2 proc.
kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
upių slėniai – 3,6 proc.
pajūrio lygumos – 2,2 proc.
Upės ir ežerai:
Lietuvoje yra apie 3 tūkstančius upių ir ežerų. Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km. Didžiausia upė - Nemunas, kurio ištakos - Baltarusijoje. Lietuvoje paplitusios pelkės, ypatingai šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, nors dauguma buvo nusausintos.
Ilgiausios Lietuvos upės:
Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
Neris – 510 km (234 km),
Venta – 343 km (161 km),
Šešupė – 298 km (209 km),
Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).
Didžiausi Lietuvos ežerai:
Drūkšiai – 44,8 km²
Dysnai – 24,0 km²
Dusia – 23,3 km²
Sartai – 13,4 km²
Luodis – 12,9 km²
Lietuvos reljefas:
Reljefą sudaro:
Pajūrio žemuma,
Žemaičių aukštuma,
Ventos vidurio žemuma,
Sūduvos aukštuma,
Dzūkų aukštuma,
Aukštaičių aukštuma,
Pietryčių lyguma,
dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.
Kalvos:
Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:
Aukštasis kalnas – 293,8 m
Juozapinė – 293,6 m
Kruopinė – 293,4 m
Nevaišiai – 288,9 m
Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m
Miškai:
Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:
Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) – 1450 km²
Labanoro-Pabradės giria – 911 km²
Kazlų Rūdos miškai – 587 km²
Karšuvos giria (Smalininkų-Viešvilės miškai) – 427 km²
Rūdninkų miškai – 375 km²
Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):
pušynai – 37,6
eglynai – 24,0
beržynai – 19,5
baltalksnynai – 5,6
juodalksnynai – 5,6
uosynai – 2,7
drebulynai – 2,6
ąžuolynai – 1,8
kiti – 0,6
Miestai:
Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių:
Nr. / Miestas / Apskritis / Gyventojai
1 / Vilnius / Vilniaus apskritis / 541278
2 / Kaunas / Kauno apskritis / 364059
3 / Klaipėda / Klaipėdos apskritis / 188767
4 / Šiauliai / Šiaulių apskritis / 130020
5 / Panevėžys / Panevėžio apskritis / 116247
6 / Alytus / Alytaus apskritis / 69859
7 / Marijampolė / Marijampolės apskritis / 47693
8 / Mažeikiai / Telšių apskritis / 41389
9 / Jonava / Kauno apskritis / 34782
10 / Utena / Utenos apskritis / 33086
11 / Kėdainiai / Kauno apskritis / 31613
12 / Telšiai / Telšių apskritis / 30539
13 / Tauragė / Tauragės apskritis / 28504
14 / Visaginas / Utenos apskritis / 28438
15 / Ukmergė / Vilniaus apskritis / 28006
16 / Plungė / Telšių apskritis / 23246
17 / Kretinga / Klaipėdos apskritis / 21425
18 / Šilutė / Klaipėdos apskritis / 21258
19 / Radviliškis / Šiaulių apskritis / 19883
20 / Palanga / Klaipėdos apskritis / 17611
(2005 m. duomenimis)
Ekonomika
2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2004 metais padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 eurų. 2006 metais Lietuvos BVP išaugo 7,4 % ir sudarė 81,554 mlrd. litų.
2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje – BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 % ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4 711 eurų.
2005 m. gruodžio mėn. infliacija, lyginant su 2004 m. gruodžiu, sudarė 3,0 %. 2005 m. vidutinė metinė infliacija lyginant su 2004 m. sudarė 2,7 %.
Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 %. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1 234 eurų tiesioginių užsienio investicijų.
Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 % visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 %, iki 2,5 mlrd. eurų.
2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:
Danija 15,2 %
Švedija 15,0 %
Vokietija 11,4 %
Rusija 8,4 %
Suomija 7,8 %
Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 % BVP.
Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas A, trumpalaikio – A-1. Reitingų perspektyva teigiama.
Užimtumas:
Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2006 m. I ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 %. Aukščiausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje – 11,6 %, Šiaulių – 9,7 %, Vilniaus – 9,4 %, žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės – 3,3 % ir Tauragės apskrityse – 6,5 %.
Užsienio prekyba:
2004 m. eksportas sudarė 25 819 mln. Lt, importas – 34 384 mln. Lt.
2005 metų pirmąjį pusmetį daugiausiai eksportuota į:
Rusija 10,8 %
Vokietija 9,5 %
Latvija 9,1 %
Prancūzija 7,4 %
Estija 5,9 %
Švedija 5,0 %
Lenkija 5,0 %
Jungtinė Karalystė 4,8 %
JAV 4,7 %
Danija 4,6 %
2003 metais daugiausiai importuota iš:
Rusija 22,1 %
Vokietija 16,1 %
Lenkija 5,2 %
Italija 4,3 %
Prancūzija 4,2 %
Švedija 3,5 %
Jungtinė Karalystė 3,3 %
Kinija 3,1 %
JAV 3,0 %
Infrastruktūra:
Klaipėda yra vienintelis šalies uostas. Didžiausias oro uostas - Vilniaus oro uostas, 2008 m. aptarnavęs 2,048 mln. keleivių.
Ignalinos atominė elektrinė buvo pastatyta sovietų laikais ir yra panaši į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę. Pirmasis elektrinės reaktorius uždarytas 2004 m. kaip sąlyga įstojant į ES, antrąjį preliminariai planuojama uždaryti 2009 m. Neatsisakoma planų statyti naują elektrinę.
Gyventojai
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2009 m. duomenimis, natūralusis gyventojų prieaugis Lietuvoje yra -0,279% (2009 m.). Maždaug 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 67 % žmonių gyvena miestuose, bet šis procentas po truputį mažėja. Amžiaus mediana – 39,3 metų (moterų – 41,9 m.; vyrų – 36,8 m.). Vidutinė gyvenimo trukmė - 74,9 m. (moterų - 80,1 m.; vyrų - 69,98 m.). Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės yra didžiausias Europos Sąjungoje. Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):
0-14 metų: 14,2 %
15-64 metų: 69,6 %
virš 65 metų: 16,2 %
2009 m. duomenimis Lietuvoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,89 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,53 vyro.
Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių tūkstančiui gyventojų per metus. Tiesa, nuo 1995 m. savižudybių dažnumas šalyje lėtai mažėjo. 2005 m. Lietuvoje nusižudė 1084 vyrai ir 235 moterys. Europos sąjungoje Lietuva užima pirmą vietą ir pagal žmogžudysčių dažnumą tūkstančiui gyventojų. 2006 m. Lietuvoje buvo nužudyti 277 žmonės.
Tautinė sudėtis:
Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2009 m. Statistikos Departamento apskaičiavimai):
lietuviai – 84 % (2815,7 tūkstančiai)
lenkai – 6,1 % (205,5 tūkst.)
rusai – 4,9 % (165,1 tūkst.)
baltarusiai – 1,1 % (36,1 tūkst.)
ukrainiečiai – 0,6 % (20 tūkst.)
vokiečiai - 0,1 % (3,1 tūkst.)
žydai – 0,1 % (3 tūkst.)
totoriai - 0,1 % (2,5 tūkst.)
latviai – 0,1 % (2,2 tūkst.)
romai - 0,1 % (2,3 tūkst.)
kitų tautybių žmonės - 0,2 % (7,6 tūkst.)
1959 m. 8,5 % Lietuvos gyventojų buvo lenkai, bet nuo to laiko jų procentas nuolat mažėjo ir 2009 m. buvo 6,1 %. Lietuvos lenkai daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, kur jie 2001 m. sudarė net 25,4 % visos populiacijos.
Lietuvoje sparčiai mažėja rusų tautybės žmonių procentas: 1989 m. jie sudarė 9,4 % visos populiacijos, 2001 m - 6,3 %, o 2009 m. - 4,9 %. 2001 m. surašymo duomenimis, rusai sudaro 13,4% Utenos apskrities, 11,6 % Vilniaus apskrities ir 11,4 % Klaipėdos apskrities gyventojų. Kitose apskrityse jų dalis neviršijo 4 %. Šiuo metu šie procentai turėtų būti mažesni, nes nuo surašymo Lietuvos rusų skaičius ženkliai sumažėjo.
Dėl emigracijos įvairiais istorijos laikotarpiais, didelė dalis lietuvių gyvena kitose pasaulio šalyse. Iš viso šiuo metu lietuviais save laikančių žmonių yra maždaug 4,2 milijonai (įskaitant ir lietuvių kalbos nemokančius asmenis). iš jų 2,8 milijonai gyvena Lietuvoje. Iš užsienio valstybių, daugiausia lietuvių yra Brazilijoje (~900 000) ir JAV (723 000). Išsamesnę informaciją apie tai galite rasti straipsnyje lietuviai.
Kalbos:
Pasiskirstymas pagal gimtąsias kalbas (2001 m. surašymo duomenys):
lietuvių - 82 % (2 855,8 tūkstančiai gyventojų)
rusų - 8 % (277,3 tūkst.)
lenkų - 5,6 % (195 tūkst.)
baltarusių - 0,46 % (16 tūkst.)
ukrainiečių - 0,235 % (8,2 tūkst.)
kitos - 0,28 % (9,8 tūkst.)
nenurodė - 3,5 % (121,8 tūkst.)
Pasak 2001 m. surašymo, iš 577 tūkst. ne lietuvių tautybės gyventojų, 356 tūkst. moka lietuvių kalbą. Didžiausią jų dalį sudaro lenkai, rusai ir baltarusiai. Rusų kalbą iš viso moka 68 % Lietuvos gyventojų, anglų – 17 % (mieste – 21 %, kaime – 9 %), lenkų – 14,6 %, vokiečių – 8 %, prancūzų – 2 %. Rusų kalbą moka 64 % lietuvių ir 77 % lenkų. 2005 m. Eurobarometer apklausa pateikia kiek kitokius duomenis. Pasak jos, 80 % Lietuvos gyventojų gali susikalbėti rusiškai (neskaitant tų, kuriems rusų kalba yra gimtoji), 32 % - angliškai, 15 % - lenkiškai ir 14 % - vokiškai. Tokie dideli skirtumai tarp duomenų tikriausiai yra todėl, kad gyventojų surašyme buvo skaičiuojami tik gerai mokantys nurodytas kalbas, o Eurobarometer apklausoje - visi gebantys susišnekėti.
Eurobarometer apklausa taip pat atskleidė, kad, palyginus su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, lietuviai moka daug kalbų. 92 % Lietuvos gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą, 51 % - bent dvi ir 16 % - bent tris kalbas. Skaičiuojant duomenis bendrai visai Europos Sąjungai, tik 56 % žmonių moka bent vieną, 28 % bent dvi ir 11 % bent tris kalbas neskaitant gimtosios.
Religija:
2001 m. surašyme 83,6 % deklaravo kokį nors tikėjimą, 8,3 % teigė esą netikintys ir 8,1 % nenurodė arba negalėjo atsakyti. Tikinčiųjų pasiskirstymas pagal religiją:
Romos katalikai - 79,0 % (2 752,5 tūkstančiai)
Stačiatikiai - 4,1 % (141,8 tūkst.)
Sentikiai - 0,8 % (27,1 tūkst.)
Evangelikai liuteronai - 0,6 % (19,6 tūkst.)
Evangelikai reformatai - 0,2 % (7,1 tūkst.)
Jehovos liudytojai - 0,1 % (3,5 tūkst.)
Musulmonai sunitai - 0,1 % (2,9 tūkst.)
Charizmatai - 0,06 % (2,2 tūkst.)
Sekmininkai - 0,04 % (1,3 tūkst.)
Judėjai - 0,04 % (1,3 tūkst.)
Senojo baltų tikėjimo - 0,04 % (1,3 tūkst.)
Kitų tikybų - 0,3 % (11 tūkst.)
Didelė dalis stačiatikių yra susitelkę Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kur jie sudaro, atitinkamai, 9,7 % ir 15,5 % visų miesto gyventojų. Netikintieji sudaro 10,3 % miestų gyventojų, bet tik 4,2 % kaimų gyventojų.
Pasak 2005 m. apklausos, 49 % Lietuvos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 36 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 12 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Pagal šiuos duomenis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva yra vidutiniškai religinga.
Kultūra
Kalba:
Lietuvių kalba yra labiausiai vartojama iš rytų baltų kalbų. Ja šneka apie 3 mln. žmonių Lietuvoje, šiek tiek Baltarusijoje ir Lenkijos šiaurės rytuose (vadinamos lietuvių kalbos salos). Be to, nemažai lietuviškai kalbančių yra JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje, Australijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir kitur. Iki Antrojo pasaulinio karo lietuvių gyventa ir Rytų Prūsijoje, kur nuo XVI a. vidurio buvo išsiplėtusi lietuvių literatūrinė bei kultūrinė veikla.
Muzika:
Lietuvių liaudies muzika (lietuvių muzikinis folkloras) apima lietuvių liaudies dainas, instrumentinę muziką, šokius ir žaidimus. Didelė dalis lietuvių liaudies muzikos yra labai archajiška, apeiginės paskirties - tiek pagoniškos, tiek krikščioniškos. Bendrame Europos etnomuzikologijos kontekste lietuvių etninė muzika priskiriama šiaurės Europos arealui, kurio ribos artimos neolito epochos virvelinės keramikos kultūrai. Šio arealo rytinėje dalyje išryškėja styginių (kanklių) ir pučiamųjų kultūrų bruožai ir melodika, Lietuva yra jų sandūroje, dėl to etninė muzika ypatinga savo įvairumu.
Mitologija:
Lietuvių mitologija yra socialinių mokslų šaka tirianti mitus, legendas, pasakas ir kt…, taip pat „mitologija“ gali reikšti mitų visumą. Lietuvių mitologija nepainiotina su Senovės lietuvių religija, nes religija nėra mokslo šaka.
Šventės
Valstybinės šventės:
Valstybinės šventės, kurių metu nedirbama Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose:
Sausio 1 d.
Naujieji metai
Vasario 16 d.
Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Kovo 11 d.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
sekmadienį ir pirmadienį
krikščionių Velykos (pagal vakarietiškąją tradiciją)
Gegužės 1 d.
Tarptautinė darbo diena
pirmąjį gegužės sekmadienį
Motinos diena
pirmąjį birželio sekmadienį
Tėvo diena (nuo 2009 m. sausio 1 d.)
Birželio 24 d.
Rasos (Joninės)
Liepos 6 d.
Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Rugpjūčio 15 d.
Žolinė; Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena
Lapkričio 1 d.
Visų šventųjų diena
Gruodžio 25-26 d.
Kalėdos
Tautinės bei religinės šventės:
Sausio 6 d.
Trys karaliai
Sausio 25 d.
Pusiaužiemis; Šv. Pauliaus atsivertimas
Vasario 2 d.
Grabnyčios, Perkūno diena; Kristaus Paaukojimo šventė
tarp vasario 5 ir kovo 6 d.
Užgavėnės
1 d. po Užgavėnių
Pelenų diena
Balandžio 1 d.
Melagio diena
nuo Užgavėnių iki Velykų
Gavėnia
savaitę prieš Velykas
Verbų sekmadienis
Balandžio 23 d.
Jurginės, Ganiklio diena
Gegužės 8 d.
Šv. Stanislovas, Cibulinis
Gegužės 13 d.
Meilės diena, deivės Mildos šventė
nuo Velykų iki Sekminių
Atvelykis
šešios savaitės po Velykų
Šeštinės (Kristaus dangun įžengimo šventė)
septynios savaitės po Velykų
Sekminės
Birželio 24 d.
Rasos, Joninės
Rugsėjo 8 d.
Šilinės (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena)
Lapkričio 2 d.
Vėlinės
nuo Lapkričio 28 d. iki Kūčių
Adventas
Gruodžio 12 d.
Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventė
Gruodžio 24 d.
Kūčios
Atmintinos/minėtinos dienos:
Lietuvoje 2008 m. birželio 1 d. duomenimis buvo 54 atmintinos dienos.
Svarbesnės atmintinos/minėtinos dienos:
sausio 1 d.
Lietuvos vėliavos diena
sausio 13 d.
Laisvės gynėjų diena
kovo 8 d.
Tarptautinė moterų solidarumo diena
kovo 29 d.
Lietuvos įstojimo į NATO diena
gegužės 1 d.
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena
gegužės 7 d.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
gegužės 9 d.
Europos diena
gegužės 15 d.
Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena
birželio 1 d.
Tarptautinė vaikų gynimo diena
birželio 3 d.
Sąjūdžio diena
birželio 14 d.
Gedulo ir vilties diena
birželio 15 d.
Okupacijos ir genocido diena
birželio 23 d.
Birželio sukilimo diena
liepos 15 d.
Žalgirio mūšio diena
rugpjūčio 23 d.
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena
rugpjūčio 31 d.
Laisvės diena;
rugsėjo 1 d.
Mokslo ir žinių diena
rugsėjo 8 d.
Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena
spalio 25 d.
Konstitucijos diena
lapkričio 2 d.
Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena
lapkričio 23 d.
Lietuvos kariuomenės diena;
gruodžio 10 d.
Tarptautinė žmogaus teisių diena.
Vėliavos iškėlimas:
Šiomis švenčių dienomis valstybės vėliavą privalu iškelti prie, virš arba ant visų nustatytų pastatų:
Vasario 16 d.
Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Kovo 11 d.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
Liepos 6 d.
Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Vėliava taip pat iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (ant kitų pastatų neprivaloma) šiomis atmintinomis ar kitomis dienomis:
Sausio 1 d.
Lietuvos vėliavos diena
Sausio 13 d.
Laisvės gynėjų diena
Vasario 24 d.
Estijos Nepriklausomybės diena
Kovo 29 d.
Lietuvos įstojimo į NATO diena
Gegužės 1 d.
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena
Gegužės 9 d.
Europos diena
Birželio 14 d.
Gedulo ir vilties diena (su gedulo ženklu)
Birželio 15 d.
Okupacijos ir genocido diena (su gedulo ženklu)
Liepos 15 d.
Žalgirio mūšio diena
Rugpjūčio 23 d.
Juodojo kaspino diena (su gedulo ženklu)
Rugpjūčio 31 d.
Laisvės diena
Rugsėjo 23 d.
Lietuvos žydų genocido diena (su gedulo ženklu)
Spalio 25 d.
Konstitucijos diena
Lapkričio 18 d.
Latvijos nepriklausomybės diena
Lapkričio 23 d.
Lietuvos karių diena
Netradicinės Lietuvoje švenčiamos šventės:
Vasario 14 d.
Šv. Valentino diena (įsimylėjėlių diena)
Spalio 31 d.
Helovinas
Etnokultūriniai regionai
Lietuvos etnokultūriniai regionai, trijų istoriškai susiformavusių etninės Lietuvos subetninių regionų (sričių) subregionai. Įvairių mokslo sričių atstovų jie suvokiami labai nevienodai,– nesutariama tiek dėl šių regionų ribų, tiek dėl jų skaičiaus.
Šiuo metu, vis dar vykstant karštoms diskusijoms dėl naujo Lietuvos Respublikos administracinio ūkinio regionavimo, Etninės kultūros globos taryba Lietuvoje siūlo skirti 5 etnokultūrinius regionus:
Aukštaitijos (centras Panevėžys)
Dzūkijos (centras Alytus)
Suvalkijos (centras Marijampolė)
Žemaitijos (centras Telšiai)
Mažosios Lietuvos (centras Šilutė)
Kai kuriuos šių regionų dar siūloma skaidyti į paregionius (pvz., Žemaitijos regioną – į Pietų ir Šiaurės Žemaitijos paregionius).
Virtuvė
Lietuviška virtuvė - Lietuvoje ir lietuvių tarpe paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Lietuvos nacionalinė virtuvė. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidžia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją.
Raida ir įtakos:
Lietuvių liaudies kulinarija formavosi ištisus šimtmečius. Liaudies sukurti receptai palaipsniui keitėsi. Kitimui įtakos turėjo pirklių atvežami prieskoniai, žmonių migracija. Didžioji dalis lietuviško kulinarinio paveldo tokio, kaip Lietuvos bajorų stalo valgiai, išnyko.
Iš esmės lietuvišką virtuvę galima skaidyti į dvi atskiras ir beveik nesusijusias tradicijas. Tai yra lietuvių bajorų (arba senoji lietuviška) virtuvė (formavosi ir klestėjo XV-XVIII a.) ir lietuvių valstiečių (arba naujoji lietuviška) virtuvė (įsigalėjo XIX-XX a.).
Bajorų virtuvė:
Lietuvių bajorų virtuvė kokybiškai skyrėsi nuo kitų Baltijos šalių virtuvių tiek savo patiekalais, tiek produktais, tiek jų derinimu. Ją labai stipriai veikė vietinės tradicijos, įtakotos Rusiškos, Didžiosios stepės virtuvių, o vėliau Lenkų virtuvės. Tikriausiai tuo metu, artimai bendraujant su Aukso ordos chanais, atvežant karaimus, armėnus, į Lietuvą atėjo patiekalai iš rytų šalių. Jie suformavo lietuviškus patiekalus balandėlius, koldūnus, virtinius, troškintas su daržovėmis žuvis (jų pirmtakas - musaka) ir kt.
XVI-XVIII lietuviškai virtuvei susiliejus su lenkiška, susiformavo turtinga ir brandi Žečpospolitos virtuvė, paplitusi didžiulėje Europos dalyje. Lietuviškoje to meto virtuvėje vis tiek buvo išlaikyti kai kurie bruožai iš seniausių laikų: tai - gausus žvėrienos ir medaus vartojimas. Lietuva buvo vienintelė Europos šalis, kur šiais produktais buvo galima mokėti duoklę[2]. Tuometiniai Lietuvos ponai valgydavo keptas gulbes, rūkytas meškos nugarines ir kitokius įmantrius patiekalus. Formavosi ir gausūs Žečpospolitos ponų desertai: šakotis, žagarėliai, skruzdėlynas ir kt., tuo metu žinomi visoje Europoje.
XIX a. Lietuvos bajorų virtuvė nunyko, Lietuvai prarandant bajorijos sluoksnį. Bajorų kulinarinis paveldas didele dalimi išliko Lenkų virtuvėje, tuo tarpu Lietuvoje tėra aptinkami tik jo fragmentai.
Valstietiška virtuvė:
Valstietiška virtuvė iki pat XIX a. liko primityvi, paremta būtiniausiais produktais ir patiekalais. Nepaisant to, ji santykiavo su bajoriškaja virtuve, ir perėmė kai kuriuos jos atradimus. Pirmiausia čia buvo gausus rūkytų gaminių asortimentas. Lietuviai valstiečiai išvystė rūkymo tradicijas, naudodami įvairias medienos rūšis, atrado lėtojo rūkymo metodus. Taip formavosi lietuviški rūkyti gaminiai dešros, skilandis, lašiniai, rūkyta žuvis ir pan. Valstietiška virtuvė, kaip ir latvių virtuvė, labiausiai vystė užkandžių įvairovę, kas buvo labai patogu valstiečiams, neturintiems laiko gamybai.
Dar vienas valstiečių virtuvės bruožas buvo bulvės introdukavimas XVIII a., kuomet vokiečių virtuvės įtakoje plačiai paplito bulviniai patiekalai.
Produktai:
Produktai Lietuvoje nesiskiria nuo kitų Rytų Europos virtuvės produktų. Kaip pagrindinis ląstelienos ir angliavandenių šaltinis vartojamos Ruginė duona, košės, nuo XVIII a. - ir bulvės. Baltymų šaltiniai čia yra gyvuliniai: daugiausia mėsa (kiauliena, jautiena, senovėje žvėriena), ir pieno produktai (rūgpienis, varškė, grietinė, sūris). Žuvies tradiciškai vartojama labai nedaug, bet gaminamos kai kurios gėlavandenės žuvys, kaip lydeka.
Valstiečių virtuvė negalėjo pasigirti didele daržovių ir vaisių įvairove. Čia paplitęs kopūstas, morka, ropė, burokas, obuolys, kriaušė. Labai svarbią dalį mitybos racione nuo seno užima laukiniai augalai (laukinės uogos, vaisiai, grybai, vaistažolės).
Čia paplitę daugiau prieskonių, nei kitose Baltijos šalių virtuvėse: gausiai naudojami kmynai, mairūnas, petražolė, krapas. Nuo seno vienintelis saldiklis buvo medus.
Lietuviai maisto produktus kepdavo, virdavo, troškindavo, o mėsas ir žuvis mokėjo ir rūkyti.
Patiekalai:
Lietuvoje gana gausus šaltasis užkandžių stalas, būdingas visoms Baltijos šalių virtuvėms. Jame patiekiami įvairūs sūriai, rūgusio pieno produktai, rūkytos mėsos bei žuvies gaminiai, šaltiena, įvairūs mėsos vyniotiniai.
Karštųjų patiekalų asortimentas didžiulis. Bajoriškoje virtuvėje buvo labai paplitę kepti kumpiai, kimšta paukštiena, zrazai (perimti iš Lenkų virtuvės). Valstietiškoje virtuvėje vystėsi mėsos-kruopų patiekalai (šiupiniai), šiek tiek panašūs į Latviškos virtuvės putras, kurie šiuo metu beveik išstumti. Nuo XIX a. paplito bulvių valgiai – didžkukuliai (cepelinai), bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai, žemaitiški blynai, virtos bulvės su krapais su rūgusiu pienu, varške ar pasukomis, kurių dauguma yra laikomi lietuvių nacionaliniais patiekalais, nors dauguma jų taip pat žinomi ir kitose kaimyninėse virtuvėse: ukrainiečių, baltarusių, lenkų, čekų ir kt.
Gana nemaža yra tešlos patiekalų įvairovė. Dauguma tų patiekalų į lietuvišką virtuvę atėjo dar XIV-XV a. per mongolus ir čia pasiliko, dažnai pakeitę produktus. Tai - koldūnai, virtiniai, šaltanosiai, skryliai ir kt.
Dauguma lietuviškų tradicinių desertų (šakotis, žagarėliai) - bajoriškosios virtuvės palikimas. Tačiau greta jų Lietuvoje paplitę daugybė desertų, atkeliavusių XX a. iš vakarų.
Svarbiausias valstiečių gėrimas būdavo pienas, rūgpienis, kartais pasukos. Senovės Lietuvoje buvo paplitęs midus, vėliau per vokiečių virtuvę atėjo alaus tradicijos.
Tuo tarpu bajoriškoje virtuvėje buvo išvystytas labai turtingas alkoholinių gėrimų asortimentas. Kažkur ATR teritorijoje išradus degtinę, tai inspiravo naujų alkoholio rūšių susiformavimą. Įvairios trauktinės, užpiltinės, likeriai, krupnikas, starka - turtingo bajoriško kulinarinio paveldo palikimas.
Regioninė įvairovė:
Skirtingose Lietuvos srityse mityba skirėsi. Pavyzdžiui, Žemaitijoje dažniausiai valgydavo žuvį, košes, kastinį, šiupinį; rytų Aukštaitijoje – blynus, ragaišius, skrylius; dzūkijoje – grikių, grybų, bulvių valgius; suvalkijoje – rūkytą mėsą, didžkukulius, bulvines dešras.
Lietuvos tautinės mažumos (pvz., karaimai) turi savo nacionalines virtuves.
Ryšiai
Lietuvos ryšiai ir komunikacijos:
Telefonai:
Laidinių telefonų naudotojų: 803,710 (2005)
Mobiliųjų telefonų naudotojų: 4 609 031 (2005)
Radijas:
Radijo stotys: AM 29, FM 142, trumpųjų bangų 1 (2001)
Internetas:
Interneto kodas:.lt
Interneto naudotojų: 700 000 (2004)
Televizija:
Televizijos stočių: 27 (2001).
Televizorių - 1,7 milijono
Transportas
Šis straipsnis skirtas įvairių rūšių Lietuvos transportui aprašyti.
Transporto ir ryšių indėlis į šalies BVP Lietuvoje yra ketvirtas po pramonės, prekybos bei žemės ūkio ir sudaro 9,6 proc. (1998 m.). Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje transporto sektoriuje sukuriama virš 14 proc. BVP. Didžiąją dalį transporto sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės sudaro pajamos iš tranzito. Lietuva yra tokioje pačioje geroje tranzitinėje padėtyje kaip ir šiaurinės kaimynės. Be to, Lietuvoje yra geresnės kokybės keliai, neužšąlantis jūrų uostas, geros transporto verslo tradicijos – puikus potencialas tranzitiniams pervežimams.
Keliai:
Lietuvoje yra 21324,85 km kelių:
magistraliniai - 1750,05 km
krašto - 4947,90 km
rajoniniai - 14626,90 km
Oro uostai:
Lietuvoje yra keturi oro uostai:
Tarptautinis Vilniaus oro uostas, aptarnaujantis didžiąją dalį keleivinių reisų. Operatorius – Lietuvos Avialinijos
Tarptautinis Kauno oro uostas Karmėlavoje, aptarnaujantis didžiąją dalį krovininių reisų bei dalį keleivinių reisų.
Tarptautinis Zoknių oro uostas Šiauliuose, šiuo metu aptarnaujantis tik civilinius krovininius ir NATO krovininius bei karinius lėktuvus.
Tarptautinis Palangos oro uostas, tai trečias oro uostas Lietuvoje pagal aptarnautų keleivių skaičių.
2006 m. duomenimis Lietuvoje yra 26 aerodromai (iš jų 14 asfaltuota danga), skirti mėgėjiškiems bei sportiniams lėktuvams.
Geležinkeliai:
Geležinkelių ilgis: 1998 km.
Lietuvoje geležinkelių sistema priklauso bendrovei „Lietuvos Geležinkeliai“. Didžioji dalis jų yra 1520 milimetrų pločio vėžės, taip pat egzistuoja kelios siaurojo geležinkelio atkarpos (viso ilgis apie 150 kilometrų, 750 milimetrų vėžė), iš kurių naudoti tebetinkama tik viena, tačiau ir ten vykdomi tik užsakomieji reisai. Taip pat yra 1435 milimetrų vėžės atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Skirtingi vėžių pločiai smarkiai apriboja galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Vakarų Europą, tad yra Europos Sąjungos pasiūlytas projektas Rail Baltica, pagal kurį greta jau esamo tinklo, būtų nutiesta atkarpa nuo Šeštokų iki Kauno (iš kur vėliau būtų galima geležinkelį toliau tiesti iki Rygos bei Talino, o taip pat atkarpą į Vilnių.
Keleivinių reisų skaičius pastaraisiais metais labai smarkiai sumažėjo – traukiniu jau nebegalima nuvykti į Alytų, Uteną, Tauragę, Druskininkus, Joniškį, Šalčininkus ar Skuodą, o tuo pačiu ir į dar daugybę miestelių ir kaimų, į kuriuos dar visai neseniai traukiniai kursavo. Taip pat atsisakyta ir didžiosios daugumos tarptautinių reisų, paliekant vos du – į Varšuvą ir Sankt Peterburgą (tiesa, dar įmanoma nuvykti į kai kuriuos Rusijos miestus pasinaudojant tranzitiniais reisais iš jų į Karaliaučių). Tai aiškinta keleivinių geležinkelių nuostolingumu. Šiuo metu patogesnis susisiekimas egzistuoja Vilniaus – Kauno, Vilniaus – Turmanto, Vilniaus – Marcinkonių, Šiaulių – Radviliškio, Vilniaus – Trakų ašyse, kur traukiniai vyksta po kelis kartus per dieną. Tarp pagrindinių reisų dar galima paminėti reisus Šiauliai – Rokiškis, Vilnius – Stasylos. Yra greitieji traukiniai Vilnius – Klaipėda.
Karinės pajėgos
Lietuvos ginkluotosios pajėgos – Lietuvos Respublikos karinių pajėgų visuma. Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos kariuomenė buvo atkurta 1990 metų balandžio 25 d. Lietuvos valstybės karinės pajėgos, veikusios nuo ~1200 iki 1251 m. ir nuo 1261 iki 1795 m., vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“, o veikusios 1918-1940 m. – „Tarpukario Lietuvos kariuomene“. Šiuo metu Lietuvos ginkluotasias pajėgas sudaro beveik 15.000 karių bei tarnautojų (iš jų ~7.800 - profesinės karo tarnybos karių, ~200 - šauktinių, ~4.500 - karių-savanorių, ~2.400 - civilių tarnautojų).
Tarptautiniai santykiai
Lietuva yra Jungtinių Tautų narė nuo 1991 m. rugsėjo 18 d. ir dalyvauja daugelyje Jungtinių Tautų organizacijų ir susitarimų. Lietuva taip pat yra Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Europoje narė, Šiaurės Atlanto Koordinacinės Tarybos, Europos Tarybos, NATO ir Europos Sąjungos narė. Nuo 2001 m. gegužės 31 d. – Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė.
Lietuva turi diplomatines atstovybes 94 šalyse šešiuose žemynuose bei konsulatus dar keliose šalyse.
Lietuvos-Lenkijos santykiai:
Lietuvos santykiai su Lenkija yra šilčiausi per paskutinius naujausią šių valstybių istoriją. Santykius šiek tiek temdo iškeliami lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje klausimai.
Lietuvos-Latvijos santykiai:
Diplomatiniai santykiai su Latvija atkurti 1991 m. spalio 5 d. Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius.
Pirmasis Lietuvos pasiuntinys Latvijoje, dr. Jonas Šliūpas, paskirtas dar 1920 m.
Dabartinis Lietuvos ambasadorius Latvijoje - Antanas Vinkus, Latvijos ambasadorius Lietuvoje - Hardijs Baumanis.
Lietuvos-Baltarusijos santykiai:
Lietuva palaiko Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į Baltarusiją, nors laikosi pragmatiškos bendradarbiavimo politikos.
Lietuvos-Rusijos santykiai:
Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 kovo 11 d. Lietuvos santykiai su Rusijos Federacija nebuvo adekvatūs santykiams su Sovietų Sąjunga. Lietuvos – Sovietų Sąjungos santykiai tuo metu buvo itin komplikuoti, tuo tarpu Rusijos Federacija, kaip ir Lietuvos Respublika, siekė visiško suvereniteto.
Rusija pripažino Lietuvą 1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos ir Rusijos santykiai grindžiami 1991 liepos 29 d. Sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų tarp Lietuvos Respublikos ir RTFSR nuostatomis ir tikslais. Ši sutartis daug prisidėjo prie to, kad po rugpjūčio pučo, kuris buvo beveik tuoj pat po sutarties pasirašymo, Lietuvą pripažino užsienio valstybės. Derybos dėl šios sutarties vyko gana ilgai ir nelengvai. Pati didžiausia kliūtis buvo reikalavimas, kad Rusijos Federacija pripažintų Lietuvą 1920-ųjų taikos sutarties su Rusija dėl sienų ribose. Nors tos sienos dabar gerokai įeina į Baltarusijos teritoriją, Lietuvos tikslas buvo ne tų teritorijų prijungimas, o Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai įteisinimas (kas galutinai padaryta tik pasirašius Lietuvos- Lenkijos sutartį). Rusijos Federacija 1991-aisiais nenorėjo laikyti savęs Lenino ar bolševikų Rusijos įsipareigojimų perėmėja. Kai 1991 m. pabaigoje Tarybų Sąjunga žlugo, Rusija prisiėmė Tarybų Sąjungos teises su vieta Saugumo Taryboje, bet įsipareigojimų priimti nenorėjo.
Derybos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo buvo dar ilgesnės ir sudėtingesnės. 1991 m. pabaigoje net nebuvo aišku kokios valstybės kariuomenė yra Lietuvos teritorijoje, nes Tarybų Sąjunga buvo nebeegzistuojanti valstybė. Tik vėliau Rusijos Federacija pareiškė, kad ta kariuomenė yra Rusijos kariuomenė. 1992 m. rugsėjo 8 d. turėjo būti pasirašyta politinė sutartis su Rusija, pagal kurią kariuomenė būtų išvesta, bet pasirašyta ji nebuvo – tik keletas protokolų.
Šiuo metu tarp valstybių yra pasirašyta 31 sutartis, susitarimas. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 9 d.
Lietuvos diplomatinis atstovavimas Rusijoje:
1991 m. spalio 7 d. LR laikinuoju reikalų patikėtiniu paskirtas E.Bičkauskas (iki 1993 m.).
1993 kovo 26 LR ambasadoriumi Rusijoje paskirtas R.Kozyrovičius; 1993 balandžio 15 ambasadorius R.Kozyrovičius įteikė skiriamuosius raštus (atstovavo Lietuvai iki 1999 lapkričio 8 ).
2000 gegužės 15 skiriamuosius raštus įteikė Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Zenonas Namavičius. Atstovavo Lietuvai iki 2002 kovo 20.
Šiuo metu Lietuvą atstovauja Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rimantas Šidlauskas (2002 m. rugsėjo 26 įteikė skiriamuosius raštus).
Rusijos Federacijai Lietuvos Respublikoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė (skiriamuosius raštus įteikė 2008 m. liepos 8 d.).
Lietuvos-JAV santykiai:
Oficialūs diplomatiniai santykiai su JAV užmegzti dar 1922 m. liepos 28 d.
Atkūrus nepriklausomybę ryšiai atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d. 1992 m. spalio 2 d. įkurta JAV ambasada Vilniuje.
Dabartinis JAV ambasadorius Lietuvai - Anne E. Derse, Lietuvos ambasadorius JAV - Audrius Brūzga.
Lietuvos-Islandijos santykiai:
Islandija tapo pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d.
Lietuvos-Japonijos santykiai:
Japonija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m. gruodžio 20 d., kas laikoma Lietuvos-Japonijos santykių pradžia. 1939 m. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo Čiunė Sugihara.
1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai.
Dabartinė Japonijos ambasadorė Lietuvoje - Miyoko Akashi (nuo 2008 m.), Lietuvos ambasadorius Japonijai - Dainius Kamaitis (nuo 2006 m.).
Lietuvos-Kinijos santykiai:
Su Kinijos Liaudies Respublika diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 d. KLR ambasada Vilniuje įsteigta 1992 m., Lietuvos ambasada KLR - 1995 m. gegužės 15 d.
Dabartinė KLR ambasadorė Lietuvoje - Yang Xiuping, Lietuvos ambasadorius Kinijoje - Rokas Bernotas.
Švyturiai
Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m., 1953 m. perstatytas. Ventės rago švyturys pastatytas 1863 m., Nidos – 1874 m., Uostadvario švyturys – 1873 – 1876 m., Pervalkos (arba Arklių) švyturys 1900 m., Šventosios švyturys Palangoje – 1957 m. Šie švyturiai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jie turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę.
TSRS laikais švyturiai buvo laikomi strateginiu objektu. Šalia jų buvo draudžiama bet kokia aukštų pastatų statyba bei jų fotografavimas, draudžiamas populiarinimas. Visi Lietuvos švyturiai yra atviri ir prieinami visuomenei. Tiesa, iki šiol egzistuoja klaidingas stereotipas, kad į juos esą yra draudžiama patekti.
Kita informacija:Valstybinė kalba: Lietuvių
Sostinė: Vilnius
Didžiausias miestas: Vilnius
Valstybės vadovai: Dalia Grybauskaitė, Andrius Kubilius, Irena Degutienė
Plotas:
- Iš viso: 65 200 km²
- % vandens: 1,35 %
Gyventojų:
- 2008: 3 366 357
- Tankis: 52,00 žm./km²
BVP: 2008
- Iš viso: 96,7 mlrd. LTL
- BVP gyventojui: 28 592 LTL
Valiuta: Litas (LTL)
Laiko juosta: UTC +2
- Vasaros laikas: UTC +3
Nepriklausomybė:
- Paskelbta: 1918 m. vasario 16 d.
- TSRS okupacija: 1940 m. rugpjūčio 3 d.
- Atkurta: 1990 m. kovo 11 d.
Valstybinis himnas: Lietuvos himnas
Interneto kodas: .LT
Šalies tel. kodas: 370
rodiklis 
Temos pavadinimas: Lietuva 
. 
