Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Įsikūrusi Pirėnų pusiasalyje, supama Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno, taip pat turi du autonominius miestus Afrikoje.
Istorija
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybe atskirų genčių, ir galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė yra baskai. IX- to a. pr. m. e. pradžioje keltų gentys persikelė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.
Viduržemio jūros pakrantėse finikiečių jūreiviai, taip pat graikai ir kartaginiečiai buvo įkūrę ne vieną prekybinę koloniją. Maždaug 1100 m. pr. m. e. finikiečiai buvo įkūrę Gadiro (dabar tai Cadiz) prekybos koloniją šalia Tartessos. VIII a. pr. m. e. Pirmosios graikų kolonijos, tokios kaip Emporion (dabar tai Empúries), buvo įkurtos Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose, pietines pusiasalio pakrantes paliekant finikiečiams. VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.
III – II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III a. pr. m. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 m. pr. m. e. metais, po antrojo Pūnų karo pusiasalis atiteko Romos imperijai. I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.
409 m. į Pirėnus įsiveržė svebų, vandalų ir alanų gentys, 411 m. atvykėliai pasidalino pusiasalį. 429 m. vandalai Pirėnus apleido, išsikraustė į Afriką. 456 m. pusiasalį nukariavo vestgotai (visigodai, vakariniai gudai) ir prijungė jį prie savo karalystės, išskyrus svebų kraštą vakaruose (suevus, maždaug dab. Portugaliją)[2]. 711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobė didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį. Ten susiformavo musulmoniškas regionas Al-Andalusija, kuris išsilaikė iki pat XV a.
Šiaurėje, tuo tarpu, nuo VIII a. suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip Astūrija, Leonas, Kastilija, Aragonas. Jos lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydami rekonkistą, arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet XIII a. viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus Andalūziją, kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.
Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granados emyratas, paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo iki XIX a.
XVI a. susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. “Nenugalimosios armados” žūtis mūšyje su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.
XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.
Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – Kubą ir Filipinus.
Pirmojo pasaulinio karo metu Ispanija laikesi neutraliteto.1936-1939 metų laikotarpyje vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo fašistinis generolo Francisko Franko režimas bet Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija vėl laikėsi oficialaus neutraliteto. Francisko Franko diktatūra truko beveik 40 metų, iki 1974. Nuo tada Ispanija pradėjo demokratinės raidos etapą.
1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.
Politinė sistema
Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi karalius, dviejų rūmų parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.
Administracinis suskirstymas
Ispanija yra suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.
Autonominiai regionai (comunidades autónomas) ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):
Andalūzija (Andalucía; Sevilija)
Almerijos provincija (Almerija)
Chaeno provincija (Chaenas)
Granados provincija (Granada)
Huelvos provincija (Huelva)
Kadiso provincija (Kadisas)
Kordobos provincija (Kordoba)
Malagos provincija (Malaga)
Sevilijos provincija (Sevilija)
Aragonas (Aragón; Saragosa)
Hueskos provincija (Hueska)
Saragosos provincija (Saragosa)
Teruelio provincija (Teruelis)
Astūrijos kunigaikštystė (Principado de Asturias; Ovjedas)
Astūrijos provincija (Ovjedas)
Balearų salos (Islas Baleares; Maljorkos Palma)
Balearų provincija (Maljorkos Palma)
Baskija (Vasca; Vitorija-Gasteisas)
Alavos provincija (Vitorija-Gasteisas)
Biskajos provincija (Bilbao)
Gipuskoa provincija (San Sebastianas)
Estremadūra (Extremadura; Merida)
Badachoso provincija (Badachosas)
Kasereso provincija (Kaseresas)
Galisija (Galicia; Santjago de Kompostela)
La Korunjos provincija (La Korunja)
Lugo provincija (Lugas)
Ourensės provincija (Ourensė)
Pontevedros provincija (Pontevedra)
Kanarų salos (Islas Canarias; Tenerifės Santa Krusas ir Gran Kanarijos las Palmas)
Las Palmo provincija (Gran Kanarijos las Palmas)
Tenerifės Santa Kruso provincija (Tenerifės Santa Krusas)
Kantabrija (Cantabria; Santanderas)
Kantabrijos provincija (Santanderas)
Kastilija ir La Manča (Castilla-La Mancha; Toledas)
Albasetės provincija (Albasetė)
Gvadalacharos provincija (Gvadalachara)
Kuenkos provincija (Kuenka)
Siudad Realio provincija (Siudad Realis)
Toledo provincija (Toledas)
Kastilija ir Leonas (Castilla y León; Valjadolidas)
Avilos provincija (Avila)
Burgoso provincija (Burgosas)
Leono provincija (Leonas)
Palensijos provincija (Palensija)
Salamankos provincija (Salamanka)
Samoros provincija (Samora)
Segovijos provincija (Segovija)
Sorijos provincija (Sorija)
Valjadolido provincija (Valjadolidas)
Katalonija (Catalunya; Barselona)
Barselonos provincija (Barselona)
Cheronos provincija (Cherona)
Leridos provincija (Lerida)
Taragonos provincija (Taragona)
Madrido regionas (Madrid; Madridas)
Madrido provincija (Madridas)
Mursijos regionas (Murcia; Mursija)
Mursijos provincija (Mursija)
Navara (Navarra; Pamplona)
Navaros provincija (Pamplona)
Riocha (La Rioja; Logronjas)
La Riochos provincija (Logronjas)
Valensijos regionas (Comunidad Valenciana; Valensija)
Alikantės provincija (Alikantė)
Kasteljono provincija (Kasteljon de la Plana)
Valensijos provincija (Valensija)
Be to, yra du autonominiai miestai:
Melilja
Seuta
Geografija
Ispanija- valstybė pietvakarių Europoje. Ji užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas- pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra- rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Visas žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km.
Visas sausumos sienų ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.
Demografija
Ispanijos gyventojų tankumas yra 91 žm./km² - mažesnis nei daugelio vakarų Europos valstybių. Gyventojai po šalies teritoriją yra pasiskirstę labai netolygiai: išskyrus šalies sostinę Madridą ir jį supantį regioną, daugelis tankiai apgyvendintų teritorijų yra išsidėsčiusios palei krantą.
Ši 2005 m. gyventojų amžiaus piramidė atspindi demografinį sprogimą septintame ir aštuntame dešimtmečiuose bei vėlesnį gimstamumo sumažėjimą: 25-45 metų žmonės sudaro neįprastai didelę visos populiacijos dalįPer XX amžių Ispanijos gyventojų skaičius padvigubėjo. Tam daugiausiai įtakos turėjo didžiulis demografinis sprogimas septintame ir aštuntame praeito amžiaus dešimtmečiuose. Dėl migracijų šalies viduje (daugiausiai iš kaimų į miestus) populiacijos augimas skirtingose šalies dalyse vyko labai nevienodai. Iš penkiasdešimties Ispanijos provincijų vienuolikoje populiacija per XX amžių netgi sumažėjo. Kai devintame dešimtmetyje gimstamumas krito, žmonių skaičius vėl pradėjo augti, bet šį kartą dėl daugybės ispanų, emigravusių į kitas Europos šalis aštuntame dešimtmetyje, sugrįžimo. Vėliau prie jų prisidėjo dar ir daugybė imigrantų iš Lotynų Amerikos (39 %), Rytų Europos (15 %) bei Šiaurės Afrikos (16 %). 2005 m. Ispanijoje buvo surengta trijų mėnesių amnestijos programa, kurios metu tam tikriems iki tol nelegaliems imigrantams buvo suteikti leidimai gyventi. Taip pat nemažas kiekis gyventojų - 21 % užsieniečių populiacijos – atvykę iš kitų ES šalių. Ypač daug jų yra Viduržemio jūros pakrantėse ir Balearų salose, kur daug europiečių atsikrausto išėję į pensiją arba dirba namuose. Tai daugiausiai anglai, prancūzai, vokiečiai, olandai ir, iš ne ES šalių, norvegai.
Kalbos:
Ispanų kalba yra gimtoji 89 % gyventojų ir antroji kalba dar 10 % populiacijos. Ji yra oficiali visoje Ispanijoje, bet keletas kalbų tam tikruose regionuose yra paskelbtos oficialiomis kartu su ispanų:
Katalonų kalba yra oficiali Katalonijoje, Balearų salose. Atskiras katalonų kalbos variantas yra oficialus Valensijos regione. Iš viso kataloniškai kalba maždaug 17 % gyventojų ir 9 % ji yra gimtoji.
Baskų kalba yra oficiali Baskų krašte ir Navaroje. Ši kalba yra gimtoji 1% Ispanijos gyventojų.
Galisų kalba yra oficiali Galisijoje. Galisų kalba yra gimtoji 5 % šalies populiacijos.
Taip pat šalyje yra kalbama keletu romanų kalbų pogrupiui priklausančių kalbų, bet jos neturi oficialaus statuso ir jomis kalba mažesnis procentas gyventojų. Turistų gausiai lankomose teritorijose prie Viduržemio jūros krantų turistai, kitų šalių piliečiai ir turizmo sferos darbuotojai dažnai vartoja anglų ir vokiečių kalbas. Iš viso angliškai susišnekėti gali 27 % gyventojų. Antra populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 12 % Ispanijos populiacijos.
Imigracija:
Kaip galima matyti iš lentelės dešinėje, 1998 - 2008 m. imigrantų skaičius Ispanijoje augo labai sparčiai. 1998 m. kitų šalių piliečiai sudarė tik 1,6 % visos populiacijos, o 2008 m. - net 11,3 %. 2005 m. Europos Sąjungoje Ispanija buvo antra pagal imigrantų ir emigrantų skirtumą tūkstančiui gyventojų po Kipro ir smarkiai pirmavo pagal bendrą imigrantų skaičių. 2008 m. duomenimis, didžiausias tautines grupes tarp imigrantų Ispanijoje sudaro iš šių valstybių kilę žmonės:
Rumunija - 728 967
Marokas - 644 688
Ekvadoras - 420 110
Kolumbija - 280 705
Bolivija - 239 942
Vokietija - 180 650
Italija - 157 435
Bulgarija - 153 664
Argentina - 145 315
Yra daug priežasčių, kodėl tiek daug imigrantų pasirenka Ispaniją: kultūriniai ryšiai su Lotynų Amerika, geografinė šalies padėtis, anksčiau vykdyta atvirų durų politika, didelė juodoji rinka bei stiprūs žemės ūkio ir statybų sektoriai, reikalaujantys daug pigios darbo jėgos, kurią imigrantai gali pasiūlyti. Taip pat daug ES piliečių atkrausto į Ispanijos Viduržemio jūros krantus išėję į pensiją.
2007 m. imigrantų nedarbo lygis staigiai pakilo net iki 67,1 %. Šalies politika imigrantų atžvilgiu pasikeitė ir buvo netgi pradėta imigrantams siūlyti dideles pinigines išmokas su sąlyga, kad jie paliks šalį trejiems metams, bet programa sėkmės nesusilaukė - per pirmuosius du mėnesius tik 1 400 žmonių priėmė pasiūlymą.
Religijos:
Nors katalikybė dabar nebeturi oficialaus statuso, ji jau ilgą laiką yra pagrindinė šalies religija. Maždaug 76 % populiacijos laiko save krikščionimis, 4 % yra kitų tikėjimų nariai ir 19 % yra nereligingai. Pasak 2006 m. tyrimo, 54 % tikinčių ispanų į bažnyčią vaikšto retai arba niekada, 15 % apsilanko bažnyčioje kelis kartus per metus, 10 % - kelis kartus per mėnesį ir 19 % - kiekvieną sekmadienį arba kelis kartus per savaitę. Bendrai paėmus, 22 % visos Ispanijos populiacijos lankosi bažnyčioje bent kartą per mėnesį. Nors ispanų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais tapo mažiau religinga, stipriai tikintys imigrantai iš Lotynų Amerikos padėjo katalikų bažnyčiai atsigauti.
Didžiausi miestai:
Pasak 2003 m. statistikos didžiausi Ispanijos miestai yra:
Madridas 3 092 759
Barselona 1 582 738
Valensija 780 653
Sevilija 709 975
Saragosa 626 081
Malaga 547 105
Mursija 391 146
Gran Kanarijos las Palmas 377 600
Maljorkos Palma 367 277
Bilbao 353 567
Kultūra
Ispanija yra žinoma dėl savo įvairiapusio kultūrinio paveldo, kuriam įtakos turėjo daugybė tautų ir asmenybių. Ispanijos kultūros ištakos yra Iberijos, lotynų, vestgotų, Romos katalikų, ir islamo kultūrose. Tautinės Ispanijos kultūros savitumas buvo formuojamas tarp centrinės Ispanijos, kurioje paskutiniais amžiais dominuoja Kastilija, ir kitų regionų tvyrančios įtampos. Tautos istorija ir Viduržemio bei Atlanto regiono aplinka turėjo daug įtakos kultūros formavimuisi. Po Italijos, Ispanija yra antra pagal į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų skaičių, 40 objektų.
Mokyklos:
Švietimas Ispanijoje yra nemokamas ir privalomas nuo 6 iki 16 metų. Dabartinė švietimo sistema buvo įvesta Švietimo įsakymu 1990-aisiais, Ley Orgánica de Ordenación General del Sistema Educativo - Bendras Švietimo sistemos organizavimo įsakymas.
Literatūra:
Terminas "Ispanų literatūra" apima ne tik kūrinius, sukurtus rašytojų iš Ispanijos, bet visus, parašytus ispanų kalba. Norėdami pasidomėti Amerikos ispanų literatūra, žiūrėkite skyrelį Lotynų Amerikos literatūra. Dėl istorinės, geografinės ir kartų įvairovės, ispanų literatūra yra paveikta daugelio dalykų ir yra labai įvairi.
Migelis de Servantesas (Miguel de Cervantes) yra bene žymiausias ispanų rašytojas. Jo romanas Don Kichotas yra žymiausias simbolistinis kūrinys ispanų literatūroje, padėjęs pamatus klasikinei Vakarų literatūrai.
Šventės
Ispanijos nacionalinė šventė yra spalio 12 d., kai švenčiama Kristupo Kolumbo Amerikos atradimo diena (Día de la Hispanidad)
Gruodžio 6 d. švenčiama Konstitucijos priėmimo 1978 m. diena (Dia de la Constitución).
Kita informacija:Valstybinė kalba: Ispanų
Sostinė: Madridas
Didžiausias miestas: Madridas
Valstybės vadovai: Chuanas Karlosas I
Plotas:
- Iš viso: 504 782 km²
- % vandens: 1,04 %
Gyventojų:
- 2009: 46 661 950
- Tankis: 91 žm./km²
BVP: 2006 (progn.)
- Iš viso: 1 070,00 mlrd. $
- BVP gyventojui: 27 000 $
Valiuta: Euras
Laiko juosta: UTC +1
- Vasaros laikas: UTC +2
Nepriklausomybė:
- Suvienijimas: 1492
Valstybinis himnas: Ispanijos himnas
Interneto kodas: .es
Šalies tel. kodas: 34
rodiklis 
Temos pavadinimas: Ispanija 
