Mailo Boidas dirba "medžiotoju už išpirką". Jo darbas - į teismo salę
atitempti tuos, kurie mėgina išvengti teisingumo kumščio. Tačiau
pastaruoju metu jam nelabai sekasi. Tad kai likimo ironijos dėka jam
tenka užduotis į teismą už pakarpos (arba plaukų) atitempti buvusią
žmoną, jis net liežuviu cakteli iš malonumo. Pasirodo jo žmonelė kažkuo
nusikalto ir įžūliai bandė pasprukti iš teisėtvarkos gniaužtų.
Anot jos ji buvo neteisingai apkaltinta ir iš tiesų nieko blogo
nepadarė. Priešingai, ji teigia esanti auka, su kuria bando susidoroti
tikrieji nusikaltėliai - korumpuoti policininkai. Mat Nikolė yra
žurnalistė, o žurnalistai kaip žinia mėgsta pasiknaisioti po nešvarius
skalbinius ir kartais juose randa ypač nešvarių paslapčių... Tačiau
Mailas nesiruošia klausytis Nikolės įtikinėjimų ir verkšlenimų - jis
puikiai žino, kad buvusios žmonos ašaros ne visuomet nuoširdžios ir
tikros. Mailas tikisi, kad šis darbelis bus lengvas ir - jis jau dabar
tai jaučia - atneš jam nepaprastą pasitenkinimą. Deja, jis skaudžiai
klysta.
Nikolė pasprunka nuo buvusio vyro, o istorija apie blogus
policininkus, besitaikančius ją nukepti, pasirodo esanti tikra tiesa.
Mailo įsivelia į nieko gero nežadančias gaudynes. Jis vaikosi buvusią
žmoną, o ją vaikosi vyrukai, mojuojantys ginklais ir bet kokia kaina
trokštantys pašalinti nepageidaujamą liudininkę. Jie visai nelinkę
aiškintis, kas toks Mailo ir smulkintis, kiek taikinių taikiklyje -
vienas ar du. Tad Mailo taip pat tenka nešti kailį. Pažadas "kol mirtis
mus išskirs", kurį jie kažkada davė prie altoriaus, įgauna naują
prasmę...