Meksikos Jungtinės Valstijos (isp. Estados Unidos Mexicanos) (Meksika) (isp. México) yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Šalis užima beveik 2 mln. km² plotą ir yra 5-a didžiausių Amerikų žemynų valstybių ir 14-a didžiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje. Šalyje gyvena 109 mln. gyventojų ir tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ispaniškai kalbanti valstybė bei 11-a pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta iš 31 valstijos ir sostinės Meksiko.
Prieškolumbinės eros metais Mezoamerikoje ėmė formuotis daug kultūrų. Dauguma jų, olmekai, toltekai, majai ir actekai, buvo pažangios civilizacijos iki pirmo kontakto su europiečiais. 1521 m., po konkistadoro Hernano Korteso išsilaipinimo, Meksikas tapo Ispanijos kolonija ir ja išbuvo iki nepriklausomybės paskelbimo 1821 m. Paskelbus nepriklausomybę įsivyravo ekonominis nestabilumas, teritorinis susiskaldymas, civiliniai karai, įsikišant užsienio šalims, po kurių sekė dviejų imperijų ir dviejų ilgų diktatūrų laikotarpiai. Galop tai sukėlė Meksikos revoliuciją 1910 m., po kurios 1917 m. paskelbta konstitucija įtvirtino dabartinę politinę sistemą. 2000 m. vykusius rinkimus pirmąkart po 70 m. laimėjo opozicinė PAN partija.
Meksika yra vienintelė Lotynų Amerikos valstybė TEBIPO narė (nuo 1994 m.) Šalis laikoma naujai industrializuota valstybe turinti 11-a didžiausią BVP pagal perkamosios galios paritetą pasaulyje. Ekonomiškai glaudžiai bendradarbiauja su NAFTA, kurį ir pati yra pasirašiusi, narėmis.
Istorija
Daugiau nei 3000 metų Meksika buvo įvairių Mezoamerikos civilizacijų, tokių kaip actekų, olmekų, toltekų ir majų, centras.
XVI amžiaus pradžioje atvykę ispanai 1521 metais nugalėjo actekų Mešikos valstybę. Meksika (Naujosios Ispanijos vardu) 300 metų tapo Ispanijos kolonija.
1810 m. rugsėjo 16 d. buvo paskelbta Meksikos nepriklausomybė, kuri po 11 metų trukusio karo buvo įtvirtinta 1821 m. ir sukurta pirmoji Meksikos imperija. Imperija netrukus žlugo ir buvo paskelbta respublika.
Po to, kai 1834 metais, kai prezidentas Santa Ana panaikino federacijos konstituciją, Jukatanas bei Teksasas paskelbė nepriklausomybę. Po 1846 – 1848 metų JAV-Meksikos karo Teksasas, kaip ir dar trečdalis Meksikos teritorijos šalies šiaurėje, atiteko JAV.
XIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje į šalį įsivežė Prancūzija, kuri siekė įtvirtinti Meksikos imperatoriaus soste Austrijos erhercogą Ferdinandą (Maksimilijano vardu jis buvo Meksikos imperatoriumi nuo 1864 iki 1867 metų).
1910 m. šalyje kilo revoliucija. Revoliucionieriai greitai įveikė federacinę armiją, bet tarp jų prasidėjo tarpusavio kovos, kurios buvo baigtos tik 1929 m., sukūrus Institucinę revoliucinę partiją (PRI; į ją buvo suvienyti visi kovotojai). Ši partija be rimtos konkurencijos valdė šalį iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio.
2000 m., pirmą kartą po 70-ies metų, Meksikos prezidentu išrinktas ne PRI atstovas, Vicente Fox.
Meksikos vardo kilmė:
Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ – tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ – „Mešitlio šalis“.
Ispanams užkariavus šalį, nahuatlių (actekų) kalbos garsai buvo užrašomi pagal ispanų kalbos rašybos taisykles, taigi pavadinimas tapo „México“. Ilgainiui, ispanų kalboje garso „š“ nebeliko, ir „x“ žymimas garsas dabar yra tariamas kaip „ch“. Tokiu būdu, šalies pavadinimas ispaniškai dabar tariamas „Mechiko“, o ne „Mešiko“. O kai kurios kitos kalbos (tarp jų ir lietuvių) garsą, žymimą raide „x“, išsivertė ne pagal ispaniškąjį, o pagal lotyniškąjį tarimą – „ks“, taigi „Meksika“.
Politinė sistema
Pagal 1917 metų konstituciją, Meksika yra federacinė respublika, besivadovaujanti prezidentine sistema. Valstybės vadovas – prezidentas, kuris yra valstybės ir vyriausybės galva, taip pat vyriausiasis Meksikos ginkluotųjų pajėgų vadas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Kongresas, sudarytas iš Senato (Cámara de Senadores) ir Atstovų Rūmų (Cámara de Diputados). Atstovai į 128 vietų Senatą renkami šešeriems metams. Į atstovų rūmus dalis narių renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcinę sistemą (200).
Administracinis suskirstymas
Meksika dalijama į 31 valstiją ir federacinę apygardą. Kiekviena valstija turi savo Konstituciją ir renka gubernatorių bei valstijos kongresą.
1. Aguaskaljentesas
2. Žemutinė Kalifornija
3. Žemutinė Pietų Kalifornija
4. Kampečė
5. Čiapasas
6. Čihuahua
7. Koahuila
8. Kolima
9. Durangas
10. Guanachuatas
11. Gereras
12. Idalgas
13. Chaliskas
14. Meksikas
15. Mičoakanas
16. Morelosas
17. Najaritas
18. Nuevo Leonas
19. Oachaka
20. Puebla
21. Keretaras
22. Kintana Roo
23. San Luis Potosi
24. Sinaloa
25. Sonora
26. Tabaskas
27. Tamaulipasas
28. Tlaskala
29. Verakrusas
30. Jukatanas
31. Sakatekas
Federacinė apygarda yra pavaldi PGR.
Teisė ir nusikalstamumas
Viešasis saugumas prižiūrimas 3 lygių valdžių, kurių kiekviena turi skirtingas privilegijas ir pareigas. Vietinės ir valstijos policijos departamentai visų pirma atsakingi už įstatymų laikymąsi, tuo tarpu Federalinė prevencinė policija rūpinasi specializuotais reikalais. Visi lygiai pavaldūs Secretaría de Seguridad Pública (Viešojo saugumo sekretoriatui). Generalinė Prokuratūra (Procuraduría General de la República, PGR) yra vykdomosios valdžios institucija, tirianti ir traukianti baudžiamojon atsakomybėn už federalinio lygio nusikaltimus, daugiausia susijusius su narkotikų ir ginklų prekyba, šnipinėjimu ir banko plėšimu. Federalinė tyrimų agentūra (Agencia Federal de Investigación, AFI), tiriamoji ir prevencinė institucija.
Geografija ir klimatas
Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km, susiaurėdama ties Tehuantepeko sąsmauka pietuose ir besitęsdama į šiaurės rytus Jukatano pusiasaliu. Šiaurėje ribojosi su JAV, pietuose – su Belizo valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalauja Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Meksikos pakrantės ilgis - 9330 km. Kalifornijos įlanka skiria pagrindinę dalį nuo Kalifornijos pusiasalio. Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropinių miškų, ir saulės išdegintų dykumų. Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos. Aukščiausia jos vieta – Orisabos ugnikalnis (5700 m), žemiausia – Salados lagūna (-10 m). Ilgiausia Meksikos upė yra Bravo del Nortė (1906 km, bendras ilgis – 3003 km).
Bioįvairovė:
Meksika yra viena iš 18 vadinamųjų „megadiversinių“ valstybių. Šalyje egzistuoja apie 200 mln. skirtingų organizmų rūšių, o tai sudaro 10–12% viso pasaulio bioįvairovės. Meksika pirmauja roplių, kurių čia egzistuoja 707 rūšys, bioįvairove pasaulyje, taip pat yra 2-a žinduolių, kurių egzistuoja 438 rūšys, ketvirta varliagyvių (290 rūšių) bei ketvirta floros (26 000 rūšių) pasaulyje pagal bioįvairovę. Meksika taip pat laikoma 2-ąja pasaulio didžiausia ekosistema ir ketvirta pagal visų čia paplitusių organizmų rūšių skaičių, kurių 2500 yra saugomos Meksikos įstatymų. Meksikos vyriausybė sukūrė „Nacionalinę Informacijos apie Bioįvairovę Sistemą“, kurios tikslas yra tirti ir prisidėti prie ekosistemų ekologinės pusiausvyros išlaikymo.
170 000 km² vadinami „Apsaugotais gamtos plotais“ (Areas Naturales Protegidas), kuriems priklauso 34 rezervatai (nepakitusios ekosistemos), 64 nacionaliniai parkai, 4 gamtos paminklai (saugomi dėl savo estetinės, mokslinės ir istorinės vertės), 26 saugomos floros ir faunos plotai, 4 saugomų gamtos išteklių (dirvožemio, hidrologinių telkinių ir miškų) ir 17 draustinių (dėl bioįvairovės turtingumo).
Atradus Amerikas Europai buvo pristatytos iki tol nežinomos maistinių augalų rūšys, kai kurios jų davusios didžiulį indėlį Europos nacionalinėms virtuvėms: iš Amerikos atkeliavo kakava, pomidorai, kukurūzai, vanilė, avokadai, guavos, čajotai, batatai, chikama, daugybė pupų rūšių ir dar didesnė čili pipirų įvairovė.
Ekonomika
Meksika yra 12 pasaulyje ir antra Lotynų Amerikoje pagal BVP. Po patirtos ekonominės krizės 1994 – 1995 metais, šalis ženkliai atsigavo. 2002 m. kilusi Pietų Amerikos krizė jos stipriai nepalietė ir, po stagnacijos periodo 2001 m., ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių sluoksnių. Pagrindinė prekybos partnerė – JAV.
Demografija
Meksikoje gyvena apie 106 mln. žmonių (2005 metų duomenys). Tai antra didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti šalis pasaulyje.
Metinis Meksikos gyventojų prieaugis drastiškai sumažėjo nuo 3,5 % 1965 m. iki 0,99 % 2005 m. 2006 m. vidutinė gyvenimo trukmė buvo 75,4 m. (vyrų - 72,6 m. ir moterų - 78,3 m.) Ilgaamžiškiausi Žemutinės Kalifornijos, federacinės apygardos (vid. 75,9 m.) ir Nuevo Leono (vid. 75,6 m.) gyventojai, trumpaamžiškiausi - Čiapaso (vid. 72,9 m.), Oachakos ir Gerero (vid. 73,2 m.) gyventojai. Mirtingumas 1970 m. buvo 9,7/1000 žm.; 2001 m. skaičius nukrito iki 4,9/1000 (vyrų) ir 3,8/1000 (moterų). Dažniausia mirties problema (2001 m. duomenimis) buvo širdies ligos (14,6 % vyrų ir 17,6 % moterų) bei vėžys (11 % vyrų ir 15,8 % moterų).
Meksikoje vyksta sparti urbanizacija, beveik 75 % gyvena miestuose. Penkiose ddžiausiose gyvenvietėse Meksikoje (Didžiajame Meksike, Didžiajame Gvadalachare, Didžiajame Monterėjuje, Didžiojoje Puebloje ir Didžiojoje Tolukoje) susitelkę 30 % visoje šalyje gyvenančių žmonių. Vidaus migracijos modeliuose neigiama žmonių migracija pastebima federacinėje apskrityje, teigiama - šiaurės vakarinėse ir pietrytinėse valstijose. Tinklinė migracija neigiama (-4,7 žm./1000); daugiausiai emigruojama į JAV.
Miestai:
Pateikti 20 didžiausų Meksikos miestų (skliausteliuose pateikta valstija, kuriai jie priklauso). 2005 surašymo duomenys.
1. Meksikas (Federalinė sritis) - 19,2 mln. gyventojų
2. Gvadalachara (Chaliskas) - 4,1 mln.
3. Monterėjus (Nuevo Leonas) - 3,67 mln.
4. Puebla (Puebla) - 2,1 mln.
5. Toluka (Meksikas) - 1,6 mln.
6. Tichuana (Žemutinė Kalifornija) - 1,48 mln.
7. Leonas (Guanachuatas) - 1,43 mln.
8. Siudad Chuaresas (Čihuahua) - - 1,3 mln.
9. Toreonas (Koahuila) - 1,11 mln.
10. San Luis Potosi (San Luis Potosi) - 957,8 tūkst.
11. Santjago de Keretaras (Keretaras) - 918,1 tūkst.
12. Merida (Jukatanas) - 897,7 tūkst.
13. Meksikalis (Žemutinė Kalifornija) - 856 tūkst.
14. Aguaskaljentesas (Aguaskaljentesas) - 805,7 tūkst.
15. Tampikas (Tamaulipasas) - 803,2 tūkst.
16 Kuljakanas (Sinaloa) - 793,7 tūkst.
17. Kuernavaka (Morelosas) - 787,6 tūkst.
18. Akapulkas (Gereras) - 786,8 tūkst.
19. Čihuahua (Čihuahua) - 784,9
20. Morelija (Mičoakanas) - 735,6 tūkst.
Imigracija:
Meksike gyvena daugiausia JAV piliečių emigrantų (1 mln., 1999 m.), o tai sudaro 1 % Meksikos gyvenojų ir 25 % visų gyvenančių JAV piliečių emigrantų pasaulyje. Taip pat daug emigrantų iš Centrinės ir Pietų Amerikų,daugiausia iš Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos, Peru, Kubos, Venesuelos, Gvatemalos ir Belizo. Nors skaičiai skiriasi (tarp 30 000 ir 150 000), argentiniečių bendruomenė laikoma antra didžiausia užsieniečių bendruomene šalyje. Per visą XX a. Meksika buvo prieglobstis persekiojamiems lotynų amerikiečiams ir europiečiams (daugiausia ispanams penktajame dešimtmetyje).
Etnografija:
60-80 % gyventojų sudaro metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30 % indėnai (tačiau, pasak vyriausybės, kuri pagrindiniu kriteriju laiko kalbą, indėnų yra ne daugiau 10 %), 9 % baltieji.
Kalba:
Meksikoje nėra de jure konstitucinės valstybinės kalbos federaliniu mastu. Vietinių tautų lingvistinių teisių pagrindiniame įstatyme numatoma valstybine laikyti ispanų kalbą, vartojamą 97 % Meksikos gyventojų, kuri yra lygiavertė su vietinėmis kalbomis ten, kur jos vartojamos, neatsižvelgiant į kalbančiųjų skaičių. Kartu su ispanų, šioms kalboms įstatymai numato „valstybinių kalbų“ statusą.
Religija:
Skirtingai nei kai kuriose kitose Lotynų Amerikos valstybėse, Meksikoje nėra valstybinės religijos, o 1917 m. Konstitucija ir antiklerikaliniai įstatymai bažnyčios veiklą netgi riboja ar kišasi į pastarosios reikalus. Vyriausybė bažnyčios finansiškai neremia ir bažnyčia nedalyvauja valstybiniame švietime.
Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, 95 % gyventojų save priskiria krikščionims. Katalikai sudaro 89 % visų gyventojų, iš kurių 47% kas savaitę eina į bažnyčią. Remiantis šiais duomenimis Meksikos katalikų bendruomenė yra 2-a didžiausių pasaulyje po Brazilijos.
Apie 6 % (virš 4,4 mln. žmonių) yra protestantai, kurių didžiausią dalį sudaro sekmininkai ir charizmatai (vadinami neosekmininkais gyventojų surašyme). Taip pat gan didelis septintosios dienos adventistų skaičius (0,6 mln.) 2000 m. surašymo duomenimis čia gyvena virš 1 milijono Jehovos liudytojų.
Mormonų Bažnyčia tvirtina, esą 2009 m. šią religiją išpažįstančiųjų skaičius viršijo milijoną.
Islamas Meksike praktikuojamas labai mažos musulmonų bendruomenės. Jų yra Toreono mieste, Koahuiloje ir (maždaug 300) San Kristobal de las Kasase, Čiapasase.
Meksikos žydų, kurių istorijos pradžia Meksikoje galime lankyti 1521 m., kai Hernanas Kortesas su konversų pagalba nukariavo actekus, anot INEGI vykdyto valstybinio gyventojų surašymo, yra virš 45 000.
Meksikoje budistai sudaro mažumą - jų čia apie 108 000., t. y. beveik 0,001 %.
Beveik 3 mln. (t.y. apie 0,03 % visų gyventojų) 2000 m. surašyme nepriskyrė savęs jokiai religijai.
1992 m. Meksika panaikino daugelį suvaržymų Katalikų Bažnyčiai ir kitoms religijoms: visoms religjoms užtikrino teisėtumą, suteikė ribotą teisę į nuosavybę ir panaikino dvasininkų skaičiaus apribojimą šalyje. Iki reformos kunigai neturėjo balsavimo teisės, tačiau ir dabar jie negali būti renkami.
Mokslas ir technologijos
Pasaulyje garsūs Meksikos mokslininkai ir išradėjai: Luisas Miramontesas, kontracepcinės piliulės išradėjas, Manuelis Mondragonas, pirmojo automatinio šautuvo išradėjas, Gilermo Gonsalesas Kamarena, išradęs „chromoskopinį televizoriaus adapterį“ ir „trispalvę sistemą“ bei Mario J. Molina, gavęs Nobelio chemijos premiją. UNAM baigęs Rodolfo Neri Vela, buvo pirmasis į kosmosą nuskridęs meksikietis (kaip vienas STS-61-B misijos 1985 m. dalyvių.).
Kultūra
Meksikoje susipynusios ikikolumbinių civilizacijų ir ispanų kultūros, taip pat egzogeninių kultūros elementų visų pirma iš JAV.
Meksikos kino aukso amžiuje, praeito amžiaus penktajame ir šeštajame dešimtmečiais, meksikiečių kino pramonė galėjo varžytis su tuometiniu Holivudu.
Virtuvė:
Meksikiečių patiekalai garsėja stipriais ir įvairiais aromatais, spalvingu papuošimu ir prieskonių įvairove. Meksikiečių virtuvėje stipriai jaučiamas prieškolumbinių civilizacijų, ypač actekų ir majų, paveldas, susimaišęs su ispanų kolonistų pristatytomis naujovėmis. Netrukus konkistadorų vartotų ingredientų - ryžių, jautienos, kiaulienos, vištienos, vyno, česnakų ir svogūnų - sąrašą ilgainiui papildė vietinių naudojami produktai: kukurūzai, pomidorai, vanilė, avokadai, papajai, ananasai, čili pipirai, pupos, moliūgai, citrinos (limón), batatai, žemės riešutais ir kalakutiena.
Geriausiai pasaulyje žinomi ir paplitę meksikiečių patiekalai, tai - šokoladas, taco, kvesadila, enčilada, burito, tamale ir kt. Populiaresni tipiški regioniniai patiekalai - mole pablano, čiles en nogada ir čalupos Puebloje, kabrito ir mačaka monterėjuje, kočinita pibil Jukatane, tlajudasa Oachakoje ir daug kitų.
Švietimas ir sveikatos apsauga
Nuo ankstyvojo dešimtojo dešimtmečio Meksika yra pasiekusi tarpinį gyventojų sveikatos lygį, kai kuriems rodikliams, tokiems kaip mirtingumas, būnant panašiems į išsivysčiusių valstybių. Nors kiekvienam meksikiečiui sveikatos priežiūrą garantuoja valstybė, 2002 m. 50,3 mln. meksikiečių nebuvo apsidraudę savo sveikatos. Valstybė deda pastangas padidinti apsidraudusiųjų skaičių ir 2011 m. būti pasiekus visuotinį sveikatos priežiūros lygį.
2009 m. balandį Meksikoje kilo H1N1 kiaulių gripo epidemija, kuri išplito ir kitose valstybėse bei nuo kurios mirė 150 žmonių.
Meksikos medicininė infrastruktūra visuomoje gerai išvystyta, ypač didmiesčiuose, tačiau kaimo vietovėse ir vietinėse bendruomenėse vis dar nepakankama sveikatos apsauga, kurie norėdami gauti specializuotas sveikatos piežiūros paslaugas, turi vykti į artimiausias urbanizuotas zonas.
Šalies finansuojamos institucijos, Meksikos socialinės apsaugos institutas ir Institutas socialinei apsaugai ir valstybės darbuotojų paslaugoms, vaidina svarbiausią vaidmenį užtikrinant sveikatos ir socialinę apsaugą. Privačios sveikatos paslaugos taip pat svarbios ir sudaro 13 % visų medicininių sektorių šalyje.
Pradinis ir pagrindinis švietimas (9 klasės) yra nemokamas ir privalomas.
97,7 % (98,4 % vyrų ir 96,8 % moterų) meksikiečių raštingi.
Sportas
Meksikoje, po kol kas vienintelėje iš Lotynų Amerikos šalių, vyko 1968 m. vasaros olimpinės žaidynės. Šalyje taip pat vyko 2 pasaulio futbolo čempionatai, 1970 m. ir 1986 m.
Populiariausias sportas Meksikoje - futbolas. Manoma, kad jį XIX a. pab. meksikiečiams pristatė kornų šachtininkai.
Audiniai
Nuo seniausių laikų meksikiečiai yra išmoningi audėjai. Jie moka išausti spalvingus audinius su ryškiais geometriniais raštais. Šiais laikais meksikiečių medžiagos audžiamos dideliuose fabrikuose, tačiau kai kurie namudininkai vis dar aužia rankinėmis staklėmis, tradiciniu būdu.
Žemės ūkio produktai
Daugiau kaip pusė Meksikos gyventojų gyvena ir dirba kaime, augina pluoštinius be maistinius augalus. Tačiau vis daugiau ūkininkų augina eksportui kavą, medvilnę, cukranendres ir pomidorus. Šios pelningos kultūros išstumia iš dirbamos žemės tuos pasėlius, kurie meksikiečiui būtini maistui. Daugelis ūkininkų yra kooperatyvų nariai ir, suvienydamis savo ribotus išteklius, padeda vieni kitiems.
Kita informacija:Valstybinė kalba: ispanų, 62 vietinių indėnų kalbos
Sostinė: Meksikas
Didžiausias miestas: Meksikas
Valstybės vadovai: Felipe Calderón
Plotas:
- Iš viso: 1 972 550 km²
- % vandens: 2,5 %
Gyventojų:
- 2006 liepa (progn.): 107 449 525
- Tankis: 54,47 žm./km²
BVP: 2006 (progn.)
- Iš viso: 1 134,00 mlrd. $
- BVP gyventojui: 10 600 $
Valiuta: Meksikos pesas (MXN)
Laiko juosta: UTC -6 iki -8
- Vasaros laikas: UTC -5 iki -7
Nepriklausomybė: nuo Ispanijos
- Paskelbta: 1810 rugsėjo 16
- Pripažinta: 1821 rugsėjo 27
Valstybinis himnas: Meksikos himnas
Interneto kodas: .mx
Šalies tel. kodas: 52
rodiklis 
Temos pavadinimas: Meksika 
